Kūrybinių industrijų plėtra: Lietuvos mados dizaino įmonių atvejis

The analysis of creative industries and, in particular, the specificity of managing creative companies require not only understanding of concepts, such as the creativity, arts and business, but also understanding of creative industries in a broader sense, which varies from one country to another; thus, to get a comprehensive image of creative industries, various classifications, activities and further development possibilities should be examined. There should be the international trade in creative goods and services and its added-value scrutinized. A proportionally large part of this publication is oriented to the analysis of data regarding the demand for arts in global markets and the international trade, as well as the evaluation of contributions of arts to economy, its profitability, regional growth trends, employment and increasing competition among local companies. The research question of the present article is as follows: are development and management of companies that belong to creative industries efficient, and what specific management characteristics could be identified among Lithuanian fashion design companies? To get pertinent research results, a descriptive qualitative study was selected with semi-structured interviews in use to better understand respondents and to obtain more and deeper information on management-related questions.Kūrybines industrijas vystančios šalys šiuos sektorius vertina ne vien kaip rinkodaros, šalies įvaizdžio kūrimo priemonę, bet ir kaip ekonominės plėtros, investicijų, bendro vidaus produkto kūrimo šalyje galimybę. Vis dėlto nedaugelis kūrybinių industrijų atstovų geba vertinti savo veiklos efektyvumą, pristatyti savo kūrinius vartotojams bei stiprinti kūrybinių įmonių konkurencinius pranašumus. Lietuvos mados dizaino sektorius sėkmingai vystosi didėjančio rinkos atvirumo ir spartėjančios dinamikos sąlygomis. Tiek tyrime dalyvavę žinomi mados dizaineriai, tiek kostiumo dizaino studentai trokšta įkurti nuosavą verslą. Vis dėlto mados dizaineriai nepasikliauna kitų žmonių pagalba, kurdami verslą, ir naudojasi savo santaupomis, o valstybės pagalba kūrybiniam verslui, respondentų nuomone, yra nepakankama. Kita vertus, dizaineriai bendradarbiauja su kitais kūrybinių industrijų atstovais, kitų ūkio sektorių organizacijomis ir švietimo institucijomis, vystydami verslą, tiekdami ir pristatydami produkciją, parduodami bei reklamuodami savo prekes ir paslaugas. Tarporganizacinė pagalba yra itin svarbi, stiprinant kūrybinių industrijų įvaizdį, konkurencingumą, žinių sklaidą bei užtikrinant efektyvų prekių ir paslaugų pristatymą. Nors tarptautinė kūrybinio verslo plėtra yra rizikinga ir reikalauja papildomų finansinių išteklių, kai kurie tyrime dalyvavę mados dizaineriai jau plėtoja verslą užsienyje (populiariausias miestas – Londonas). Mados dizaineriai pabrėžia rinkos dydžio svarbą pripažinimui, pajamoms bei galimybėms kurti ir plėsti veiklą, naudojant modernias technologijas. Siekiant sumažinti nepageidaujamą mažos rinkos efektą, Lietuvos mados dizaineriai turėtų daugiau integruoti savo verslą į elektroninę erdvę, naudoti elektroninės rinkodaros priemones, glaudžiau bendradarbiauti su užsienio kolegomis, neužmiršdami, jog kūrybinėse industrijose kokybė, novatoriškumas, talentai gali sėkmingai kompensuoti organizacijos dydžio ir išteklių ribotumą