The Overview of Recognizing Church Marriage.

The church marriage in Lithuania has deep historical traditions. After re-establishment of independence it was legally recognized by the Lithuanian Constitution, which indicates, that the state recognizes the church marriage as well. But it was only nine years after, when a new law was promulgated to detail the procedure of realization of this statement. The process of inclusion into state official register, legal consequences and other important questions are regulated in the third section of the new civil code „Family Law”. In spite of this, the conception „church marriage” itself was extended, acknowledging the marriage made in state recognized religion institutions as well. Taking into consideration that the marriage is still registered in both institutions the Church and Civil Registry Institution, the purpose of this article is to develop the criteria of determination of the two types of the marriages. The question arises then, if courts should consider the legal consequences of both civil and church marriages as equal. According to the authors’ opinion, while deciding on the church marriage the spouses commit themselves to observe both state laws (especially family law) and the cannons of the corresponding religion organizations. The article aims to prove, that suits for invalidation of the church marriage and divorce are in charge of the Church Court as well as in the civil court.Bažnytinė santuokos sudarymo forma Lietuvoje turi gilias istorines šaknis. Atkūrus nepriklausomybę, ji buvo pripažinta konstituciniu lygiu: 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, jog valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Tačiau tik praėjus beveik 9 metams po Konstitucijos įsigaliojimo, įstatymu buvo detalizuota šios nuostatos įgyvendinimo tvarka. Naujojo Civilinio kodekso III knygoje „Šeimos teisė" reglamentuojamos bažnytinės santuokos sudarymo sąlygos, įtraukimo į oficialią valstybinę apskaitą tvarka, teisiniai padariniai bei kiti svarbūs klausimai. Be to, įstatymo leidėjas išplėtė pačią „bažnytinės santuokos” sampratą, oficialiai pripažindamas pagal visų dešimties Lietuvoje įregistruotų bei valstybės pripažintų konfesijų vidaus (kanonų) teisės nustatytas procedūras sudarytas santuokas. Tačiau net ir įsigaliojęs civilinis kodeksas toli gražu ne visada duoda vienareikšmišką atsakymą į visus klausimus, susijusius su bažnytinės santuokos institutu. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vis dar gyva dvigubos santuokos registracijos tradicija (t. y. santuoka labai dažnai registruojama tiek Katalikų Bažnyčioje, tiek civilinės metrikacijos įstaigoje), straipsnyje siekiama paneigti neretai kylantį tokios santuokos dualizmo įspūdį, išaiškinant bažnytinės ir civilinės santuokos atribojimo kriterijus. Straipsnyje keliamas klausimas, ar visais atvejais teismai turėtų vienodai vertinti iš bažnytinės bei civilinės santuokos kylančius teisinius santykius. Autorių nuomone, pasirinkdami bažnytinę santuoką, sutuoktiniai įsipareigoja laikytis ne tik pasaulietinės teisės (visų pirma šeimos teisės) normų, bet ir Bažnyčios vidaus (kanonų) teisės nustatytų taisyklių. Vadovaujantis šia pozicija, straipsnyje keliamas bylų dėl bažnytinės santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo negaliojančia jurisdikcijos klausimas