Dviguba pilietybė - ne tik dvigubos teisės.

On the basis of the concept of citizenship and the personalized concept of law, the article formulates a legal (not legalistic) approach to double citizenship. The right to citizenship itself is addressed as an aspect of legal capacity and as a subjective right. This enables to make a distinction between the right to citizenship as a formal permission and citizenship as an implementation of such a permission through the performance of one’s obligations. As far as legal capacity is concerned, every Lithuanian, irrespective of the location of his/her residence, is entitled to become a citizen of the Republic of Lithuania. However, if he/she wishes to transform his/her right to citizenship from a capacity-level to a subjective right, he/she must become linked to the Republic of Lithuania by mutual rights and obligations, i.e., to recognize that, along with the right to create and improve the Lithuanian state, as well as to make use of the protection it provides, one also acquires an obligation to support and defend the state (valid only for legally capable persons and those receiving revenue). Such is the legal logic of citizenship. [...]Remiantis pilietybės sąvoka ir personalistine teisės samprata, straipsnyje formuluojamas teisinis (ne vien įstatymais besiremiantis) požiūris į dvigubą pilietybę. Pati teisė į pilietybę konkretinama atsižvelgiant į teisnumą ir subjektinę teisę, tuo siekiant atskirti teisę į pilietybę kaip formalų leidimą, nuo pilietybės kaip to leidimo įgyvendinimo pareigų, vykdymu. Teisnumo požiūriu kiekvienas lietuvis, kur jis begyventų, turi teisę tapti Lietuvos Respublikos piliečiu. Bet jei jis nori savo teisnumo lygmens teisę į pilietybę paversti subjektinę, privalo susisaistyti su Lietuvos Respublika abipusėmis teisėmis ir pareigomis, t. y. pripažinti, kad įgydamas teisę kurti, tobulinti Lietuvos valstybę, naudotis jos globa, jis kartu įsipareigoja tą valstybę išlaikyti ir ginti (tai galioja tik veiksniems ir pajamų turintiems asmenims). Tokia yra pilietybės teisinė logika. Jei asmuo siekia įgyti subjektinę teisę į dviejų valstybių globą, bet sutinka vykdyti pareigas, susijusias tik su viena valstybe, tai antrosios pilietybės jis siekia kaip privilegijos. O privilegijas, kaip ignoruojančias visų piliečių lygiateisiškumo principą, draudžia tiek Lietuvos Konstitucija, tiek ir tarptautinės teisės aktai. Valstybė, kaip piliečių kūrinys ir savastis, gyvuoja tik tiek, kiek piliečiai vykdo pareigas ją ginti ir mokėti jos išlaikymo mokesčius. Demokratinėje, teisinėje valstybėje pilietybė neatiminėjama: pilietybės galima tik sąmoningai atsisakyti arba ją prarasti atsisakant vykdyti išjos kylančias pareigas. [...]