Representation in the European Union: the effectiveness of decision making and the equality of the states.

Forthcoming enlargement of the EU is one of the main reasons why so called discussion about the future of Europe was started. The need to define and to discuss the questions concerning integrating Europe reveals from the lack of democracy and transparency of the EU political system and not effective EU activity in a few areas. The author of the article analyses legal mechanism of sharing the competence and reveals the influence of the member-states in the European Union decision making processes. The decision making in supranational level is a very multidimensional process: the process involves the wide range of political subjects, and the process itself is under the impact of various both external and internal factors. That turns the decision making process into a very interesting research object. The paper consists of two parts. There are the competence borders of the European Union and the member-states analysed in the first part of the paper. Taking into account the aspects of Lithuania’s situation it will have to delegate the part of legislation, prosecution, judicial and budgetary powers. And the second part discusses the influence of national states in the EU decision making process. The author concludes the Lithuania that does not hold the informal power in decision making process will be able to influence using relative power. The Nice model is the most favourable to achieve these goals. In this case the comparative power of Lithuania would be the biggest in the decision making process.Europos Sąjunga nuolat keičiasi – akivaizdžiausiu šio pokyčio veiksniu galima laikyti jos plėtrą – nuo šešių šalių narių ji turi perspektyvų išsiplėsti iki dvidešimt septynių. 2000 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo patvirtinta Nicos deklaracija, kurioje kviečiama pradėti diskusiją dėl Europos ateities. Atsižvelgiant į tai, buvo įvardyti ir kai kurie svarbiausi klausimai, dėl kurių turėtų būti susitarta: 1) Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos padalijimas, 2) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos statusas, 3) sutarčių supaprastinimas, 4) nacionalinių parlamentų vaidmuo būsimoje Europos Sąjungoje. 2001 m. gruodžio mėn. Lakeno viršūnių susitikime buvo paskelbta Lakeno deklaracija, kuri įkūrė Konventą dėl Europos ateities. Pagrindinė Konvento paskirtis – aptarti Nicos deklaracijoje įvardytus klausimus ir pasiūlyti jų sprendimo būdus. 2004 m. ES tarpvyriausybinė konferencija priėmė galutinius šios srities sprendimus. Būtina pažymėti, kad visi paminėti klausimai gali būti išspręsti tik politinio kompromiso būdu. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti teisinį kompetencijos pasidalijimo mechanizmą ir atskleisti valstybių narių įtaką priimant sprendimus Europos Sąjungoje. Sprendimų priėmi-mas viršnacionaliniame lygmenyje yra labai sudėtingas. Parlamentinėse demokratijose pripa-žįstamas valdžios suskirstymas į tris sistemas. Tuo tarpu Bendrijos institucijų negalima griežtai suskirstyti į įstatymų leidžiamąsias ir vykdomąsias. Priimant sprendimus Europos Sąjungoje dalyvauja daugybė politinių subjektų, o patį procesą lemia įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai (karas Irake, nacionaliniai interesai ir t. t.). Tai daro patį sprendimų priėmimo pro-cesą įdomiu tyrimo objektu. Straipsnio autorius neketina šią problemą atskleisti visapusiškai, tik nori atkreipti dėmesį į tam tikrus jos aspektus. Straipsnyje taikytas mokslinės literatūros analizės metodas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojamos Europos Sąjungos ir valsty-bių narių kompetencijos ribos. Antrojoje dalyje aptariama nacionalinių valstybių įtaka priimant sprendimus ES