L’évolution de la protection du conjoint survivant en droit français et en droit lituanien

The article analyses, in a comparative perspective, the phenomenon of the evolution of the protection of surviving spouse’s inheritance rights in France and Lithuania, the two legal systems historically having some points of interaction. The protection of the surviving spouse is one of the major preoccupations of married couples of today, the couple occupying a central role within the contemporary family. Comparative analysis reveals certain points of convergence between these two legal systems inasmuch the surviving spouse is considered by both legislations as an heir ab intestat and whose protection over the years has been considerably strengthened. The surviving spouse is called to inherit alongside with the heirs of the first or second order and is entitled to the proportions in assets that have not ceased to increase. Lithuanian law seems to have been innovative at an earlier stage than French law, as it is only in the beginning of the 21st century that significant reforms were carried out in this area of law in France. Analysis has also revealed apparent differences in the scope of protection of the surviving spouse, both in regards to the protection provided by law (statutory protection), as well as protection organised by the will of the spouses (voluntary protection). In some respects the statutory protection is more extensive in France (for example, complementary statutory rights of the spouse in regards to the dwelling place or the quality of héritier réservataire) and the instruments of this protection seem to be more varied (for example, the possibility for the spouses to organise their matrimonial regime by inserting specific clauses into the nuptial contract, mechanisms outside the nuptial contracts, such as donations, wills or life insurance contracts). However, this protection might appear to be more extensive under Lithuanian law as far as the voluntary protection is concerned taking into account the introduction, by the new Lithuanian Civil Code of 2000, of the joint will of spouses under which the whole property of the deceased spouse shall be inherited by the surviving spouse (except the mandatory share of succession). The article raises some doubts as to the desirability or even feasibility of aligning the two models of protection given the fact that each of the two countries has its own history and traditions. Nevertheless, a proposition resurges from the analysis in regard to the possible improvement of the protection of the rights to the dwelling place of the surviving spouse under Lithuanian law. Some elements from the existing French model could be transposed given that the dwelling place is an essential family element providing some stability for the surviving spouse.Straipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojama sutuoktinio paveldėjimo teisės raida Prancūzijoje ir Lietuvoje, dviejose šalyse, kurių teisinės sistemos, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, yra turėję nemažai sąlyčio taškų. Pergyvenusio sutuoktinio teisių apsauga yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės šeimos ir paveldėjimo teisės klausimų. Lyginamoji analizė atskleidė tam tikrus dviejų teisinių sistemų panašumus šioje srityje. Tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Prancūzijos teisę pergyvenęs sutuoktinis laikomas įpėdiniu ab intestat ir jo teisinė apsauga laikui bėgant yra vis labiau stiprinama. Pergyvenęs sutuoktinis paveldi su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, o jam tenkančios paveldimo turto dalys, keičiantis teisiniam reglamentavimui, tampa vis didesnės. Lietuvos teisė anksčiau už Prancūzijos teisę yra pripažinusi sutuoktiniui gana plačios apimties paveldėjimo teises, kadangi esminės reformos šioje teisės srityje Prancūzijoje buvo įvykdytos tik XXI amžiaus pradžioje. Tyrimas atskleidė ir skirtumų sutuoktinio teisinės apsaugos srityje. Pergyvenusio sutuoktinio įstatyminė apsauga Prancūzijoje gali būti vertinama kaip platesnės apimties, turint omenyje papildomas teises, kurias įstatymas pripažįsta sutuoktiniui į gyvenamąją patalpą (pvz., teisė likti gyventi mirusio sutuoktinio būste vienerius metus po jo mirties ir pan.), taip pat jam pripažįstamas héritier réservataire statusas, o ir praktikoje naudojamos apsaugos priemonės yra įvairesnės, pavyzdžiui, sutuoktinių teisė vedybų sutartyje numatyti specialias santuokinio turto režimo sąlygas, taip pat dovanojimas, testamentai ar gyvybės draudimo mechanizmai. 520 |a Tačiau tam tikrais aspektais sutuoktinių valia nustatoma apsauga gali būti platesnės apimties pagal Lietuvos teisę, pavyzdžiui, turint omenyje 2000 m. priimto Lietuvos civilinio kodekso įvestą naujovę – bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagal kurį po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis (išskyrus privalomąją palikimo dalį). Straipsnyje abejojama dėl galimybės ar būtinumo suvienodinti abu teisinės apsaugos modelius, kadangi kiekviena iš analizuotų valstybių turi savo istoriją ir tradicijas. Tačiau remiantis Prancūzijos teisės pavyzdžiu, formuluojamas pasiūlymas apsvarstyti galimybę Lietuvos teisėje praplėsti pergyvenusio sutuoktinio teisių apsaugą, suteikiant jam teisę laikinai naudotis gyvenamąja patalpa, kurioje sutuoktiniai gyveno iki vieno iš jų mirties