Application features of a company‘s intellectual capital model assessment

Due to rapidly changing business environment the interest in intangible assets is constantly growing and the influence of intellectual capital on a company‘s efficiency is becoming a frequent subject of discussion in scientific literature. Scientists still argue about intellectual capital measurement methodology, which impacts the growth of intangible assets in the business environment. According to various scholars, intellectual capital is considered to be a hidden value that has not been recorded in the financial statements, yet it is a key ingredient building competitive advantage. The authors of this article define intellectual capital as a totality of knowledge, skills, competencies, clients, management strategies, organisational processes, systems, and information resources. The purpose of this study is to examine the relationship between intellectual capital and return on equity. The methodology that the authors have presented was supported by Maditinos value added intellectual capital model (VAIC). According to VAIC model, the market value of the company is influenced by employed capital efficiency and intellectual capital efficiency. Intellectual capital structure is categorised into human capital efficiency and structural capital efficiency. The study has revealed that employed capital efficiency is the only variable that impacts companies’ return on equity, while other variables that determine intellectual capital efficiency are statistically insignificant or correlation with the companies’ return on equity is weak. The results of the study could have been influenced by limited information in the annual reports, especially assessing human capital recourses. In order to improve the intellectual capital assessing model, the authors propose an additional study with a research that includes quantitative as well as qualitative research methods. In addition, it is suggested to introduce intangible assets assessment mechanisms, as their implementation over a longer period of time would allow the management reveal the impact of intellectual capital recourses on the efficiency of the company.Dėl sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos pastebimas augantis susidomėjimas nematerialiais ištekliais, o intelektinio kapitalo įtaka įmonių veiklos efektyvumui tampa vis dažnesniu diskusijų objektu mokslinėje literatūroje. Straipsnio autorės intelektinį kapitalą pristato kaip žinių, įgūdžių, kompetencijų, klientų, valdymo strategijų, organizacinių procesų, sistemų bei informacinių išteklių visumą. Straipsnyje nagrinėjamos įmonės veiklose efektyvumo koncepcijos bei intelektinio kapitalo struktūros. Autorės, remdamosi Maditinoso VAIC intelektinio kapitalo modeliu, pateikia intelektinio kapitalo įtakos įmonės veiklos efektyvumui vertinimo metodologiją ir pristato Lietuvos pieno perdirbimo įmonių intelektinio kapitalo įtakos jų veiklos efektyvumui vertinimo rezultatus. Tyrimo metu paaiškėja, kad materialaus kapitalo efektyvumas yra vienintelis kintamasis, turintis įtakos įmonės nuosavybės grąžai, kitos intelektinio kapitalo efektyvumo dedamosios yra statistiškai nereikšmingos arba koreliacinis ryšys su nuosavybės grąža yra labai silpnas. Tyrimo rezultatus galėjo paveikti ribota metinėse ataskaitose pateikta informacija, ypač vertinant žmogiškuosius išteklius. Intelektinio kapitalo vertinimo modelio tobulinimui siūloma atlikti tyrimą kiekybiniais ir kokybiniais tyrimo metodais ir surinkti pakankamai tikslią informaciją objektyviam intelektinių išteklių vertinimui. Be to, intelektinio kapitalo vertinimui tikslinga pasitelkti nematerialių išteklių apskaitos mechanizmus, kuriuos taikant per ilgesnį laiką būtų galima efektyviau įvertinti intelektinių išteklių įtaką įmonių veiklai