Pilietinės visuomenės apraiškos Baltijos šalyse: nevyriausybinės organizacijos

Civil society could be expressed by itself in a large variety of forms: individual initiatives through social movements, associations, non-governmental organizations, societies and other organizations. "Civil society is the location from where legitimacy must be obtained if one is to talk of a democratic political system" [4, p. 25]. It is impossible to determine one model or one discourse for civil society, as well as the definition of civil society is not unique either. Taking into consideration the differentiation of "concepts" of civil society, the development of civil society in the article in a way is seen through NGOs - as a relation among public component in the Baltic countries. The aim of the article is to provide empirical insights, which contrast with the normative assumptions that often underlie the "new civil society participation" literature and discourse of policy-makers, in particular in terms of participation. The Dahl criteria for democracy: deci-sion making processes, freedom of expression, access to information and right to freedom of association have been chosen aiming at evaluation of civil participation. The criteria have determined the structure of the article in the context of theoretical analysis. The analysis is also based on comparative method, and it involves three Baltic States: Lithuania, Latvia, and Estonia.Pilietinė visuomenė gali pasireikšti įvairiomis formomis: individų iniciatyvumu per socialinius judėjimus, asociacijas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes ir kitas organizacijas. „Demokratinės politinės sistemos kontekste Pilietinė visuomenė yra legitimumo branduolys" [4, p. 25]. Pažymėtina, kad išskirti vieną pilietinės visuomenės modeli arba diskursą yra sudėtinga, kaip ir pateikti vieną bendrą pilietinės visuomenės apibrėžimą. Atsižvelgiant į pilietinės visuomenės „koncepcijos" įvairovę, straipsnyje kaip viena iš pilietinės visuomenės apraiškų analizuojamas nevyriausybinių organizacijų sektorius. Čia jis suvokiamas kaip viešųjų komponentų (angi.public components) ryšys. Straipsnyje pateikiama empirinė analizė, kurios rezultatai matomi kaip kontrastas bendram pilietinės visuomenės suvokimui, pateikiamam daugelyje „naujos pilietinės visuomenės dalyvavimą" tiriančioje literatūroje, taip pat politinių sprendimų priėmėjų praktiniam diskursui. Straipsnyje vertinant piliečių dalyvavimą remiamasi Dahlo demokratijos kriterijais: sprendimu priėmimo procesu, informacijos prieiga, teise burtis į asociacijas. Pasirinkti vertinimo kriterijai nulemia ir straipsnio struktūrą teorinės analizės kontekste. Straipsnyje taikomas komperatyvinis metodas. Lyginamos trys Baltijos šalys: Estija, Latvija ir Lietuva