Refleksijos kultura - socialinio darbuotojo profesinės veiklos raiškos aspektas

Keičiantis socialiniam gyvenimui ir visuomenės poreikiams, socialinio darbuotojo profesija įgauna naujų raiškos formų. Vis dažniau kreipiamas dėmesys į subjektyviąją profesinės veiklos pusę. Tarp daugelio veiksnių, turinčių įtakos socialinių darbuotojų profesinei veiklai, akcentuotinos asmenybės savybės. Refleksija yra viena iš jų, nes dalyvauja profesijos subjekto formavimosi procese ir įgauna tam tikrą jos išraišką. Refleksija siejama su mokymosi iš patirties, mokymosi visą gyvenimą idėjomis, orientacija į europines dimensijas socialiniame darbe, taip pat ir su socialinio darbo modelių kaita. Refleksija, refleksijos kultūra – vertinga profesijos subjekto savybė, galinti savitai nuspalvinti socialinio darbuotojo veiklą. Siekiant tinkamai atstovauti socialinio darbo profesijai sėkmingai vykdant profesinę veiklą, reikia nuolat atsinaujinti, o tai neįmanoma be refleksijos. Atsinaujinimas susijęs su profesijos ekologija, kuriai rūpi veikla, atliepianti aukščiausius profesinės kultūros kriterijus. Socialinio darbuotojo asmenybės atsinaujinimas įmanomas kognityvinėje srityje (apmąstant, perdirbant, įsimenant, vertinant informaciją, susijusią su profesine veikla); emocinėje srityje (pasitenkinimu/nepasitenkinimu savo veikla, darbo rezultatais); praktinėje veikloje (savo įtakos realių galimybių veiklos objektams suvokimo procese). Refleksija ryškina ir skaidrina socialinio darbuotojo santykį su pačiu savimi – pagrindiniu profesijos įrankiu; atveria galimybes kūrybingai veikti, ieškoti alternatyvių veiklos būdų, tobulinti intervencijos procesą. Refleksija reikalinga kuriant pagalbos santykius, ieškant būdų padėti žmogui spręsti jo gyvenimo problemas, harmonizuoti santykius su aplinkaThe article focuses on reflection and the culture of reflection as a valuable quality of a professional. The conceptions of reflection and the culture of reflection are presented, and the links between the culture of reflection and a person's professionalism are revealed. The determinants of the content of the professionalism of reflection are identified. Major attention is paid to the discussion of the aspects of expression of the culture of reflection in the professional activity of social worker. The links of the culture of reflection with the renewal of the social worker's personality, its change, the relationship with oneself, the manifestation of creativity in the professional activity, and the building of the relations of help in practical work are presente