Jaunimo pilietinių kompetencijų ugdymasis: socialinis diskursas

Straipsnyje, remiantis literatūros analize bei empirinio tyrimo duomenimis aptariamas jaunimo visuomeninis aktyvumas, jo pilietinis dalyvavimas. Autorės, pasiremdamos šiuolaikinės visuomenės analitikų (Bauman, 2006; Castells, 2008) įžvalgomis aptaria globalizacijos iššūkius visuomenei: a) neribojamą migraciją (išteklių, kapitalo, žmonių ir kt.); b) susvetimėjimą tarp asmenų ir jų grupių, tarp piliečių ir jų išrinktos valdžios, tarp tautų ir valstybių ir pan.; c) auganti socialinė atskirtis (kiekvienoje visuomenėje atsiranda žmonių ir jų grupių, kurios atskirtos nuo galimybių pasinaudoti visomis savo teisėmis ir laisvėmis, socialinės gerovės bei tinkamos komunikacijos priemonėmis ir pan.). Empirinis tyrimas konstruojamas, išskiriant penkis jaunimo pilietinio dalyvavimo modelius: kognityvinį, racionalųjį, socialinio teisingumo siekimo, savanorystės, ir socialinio kapitalo kaupimo modelį. Remiantis empirinio tyrimo duomenų analize, aptariama jaunimo pilietinio dalyvavimo motyvacija bei tam tikros jaunimo pasyvumo priežastys. Duomenų analizės pagrindu daromos išvados apie problemas, kurios sąlygoja nepakankamą jaunimo pilietinį aktyvumą, pavyzdžiui, nepakankamą paties jaunimo motyvaciją, menką finansavimą, jaunimo lyderių kvalifikaciją, netenkinančią jaunimo.Significance of information and communication technology (ICT) competence to professional activity and successful career of art pedagogues is analyzed in the articles. Theoretic aspect of art pedagogues' ICT competence is discussed. Self-evaluation of pedagogues' ICT competence, computer teaching (learning) methods, technical methods, issues of ICT application in educational process, and etc. are analyzed in the article according the results of a written survey. Abstract The article discusses modern discourse of civic participation and overcoming of civic passiveness through live long learning with case study research of students of Lithuanian universities and their participation in lifelong learning and development of civic and knowledge based society. The main issue discussed in this paper is how to achieve students' engagement into lifelong learning how to measure whether students' progress in lifelong learning has an impact on their civic activeness. Importance of lifelong learning is broadly recognised in modern society and broadly discussed in scientific discourse, nevertheless the direct impact of this concept to the civic activeness should still be analysed and researched broader. With reference to works of analysts of modern society (, Castells, 2008; Mažeikis, Bauman, 2009), the main consequences of globalization for societies are named: a) limitless migration (of resources, capital, people, etc.); b) alienation (among people and their groups; among citizens and their elected government; among nations; among states; etc.); c) increasing scale of social exclusion (in every society appear increasingly more people and their groups that are separated from main possibilities to use their rights and freedoms, social benefits, means of communication, etc.)