Learning the economic vote at local elections: case of Lithuania, 1995-2011

Straipsnyje teigiama, kad ekonominis balsavimas neturi įtakos nacionaliniuose rinkimuose ir taip pat gali būti pastebimas savivaldos tarybų rinkimuose (laikomais antraeiliais rinkimais). Nors savivaldos tarybos neturi galios formuoti makroekonominę valstybės politiką, jos gali tam tikromis priemonėmis veikti savo regionų gerovę. Be to, rinkėjai gali juos laikyti atsakingais už regiono ekonomikos būklę ir nubausti ar apdovanoti savivaldos tarybų rinkimuose, remdamiesi ekonomine būkle. Lietuva, panašu, galėtų būti tinkama vieta patikrinti šiuos teorinius argumentus. Partijų identifikacija ir segmentacija čia yra gana silpni: tad ekonominis balsavimas bent jau šiek tiek paaiškins balsavimo rezultatus (jo neturėtų užgožti kiti socialiniai faktoriai). Perėjimo į demokratiją laikotarpiu Lietuvoje įvyko šeši savivaldybių tarybų rinkimai: pirmieji – 1995 m. ir paskutinieji – 2011 m. Atsižvelgiant į svarbius politinio konteksto veiksnius, straipsnyje siekiama palyginti ekonominio balsavimo poveikį Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose penkiais skirtingais laikotarpiais. Empirinės analizės rezultatai rodo, kad lietuviai susipažįsta su ekonominiu balsavimu, nes nedarbas tampa labai svarbiu veiksniu, paaiškinančiu savivaldoje dominuojančių partijų gautų balsų pokyčius vėlesniuose rinkimuose. Be to, apžvelgiamas referendumo poveikis: nacionalinėje valdžioje dominuojanti partija savivaldos rinkimuose yra vienareikšmiškai baudžiama blogėjant ekonominei situacijai.This paper argues that economic voting is not limited to first-order elections and also can be observed in local elections (usually considered as second-order). Though local governments do not have the power to shape the macro-economic policy of the state, they may have some instruments to influence the well-being of their regions. Moreover, voters may perceive them as accountable for the state of the economy in the region and punish or reward them in local elections on basis of the economic trends. Lithuania appears to be a quite interesting case in which to test these theoretical arguments. Party identification and cleavages are quite weak here: therefore economic voting can be expected to provide at least some explanation of voting (it should not be shadowed by other social factors). Six local municipal council elections were held in Lithuania since the transition to democracy: the first were held in 1995 and the last in 2011. While controlling for important political-contextual factors, this paper strives to compare the impact of economic voting at Lithuania’s municipal elections across time five separate time periods. Results of the empirical analysis reveal that Lithuanians are learning the economic vote with unemployment being more significant as a factor in explaining changes in votes for dominant parties in the municipal councils in the more recent period than in the first several elections. A referendum effect is also observed: parties that belong to the national government parties are punished more during economic downturns