Post-war urban visions of Central Vilnius: the project of the academic quarter

Šiame straipsnyje tyrinėjamas sumanymas formuojant naują sovietinio Vilniaus centrą pastatyti „mokslo kvartalą“ – Maskvos „mokslo kvartalo“ ir sovietiniuose didmiesčiuose kuriamų „mokslo miestelių“ analogą. Šio miesto segmento projektavimą, statybą ir apgyvendinimą koordinavo už mokslo politikos įgyvendinimą atsakinga LSSR mokslų akademija (toliau – LMA). „Mokslo kvartalas“ buvo vienas iš 1948 m. patvirtinto Vilniaus miesto centro rekonstrukcijos plano prioritetų. Kaip ir daugelis kitų sovietmečio urbanistikos projektų, LMA kvartalo projektas buvo įgyvendintas tik nedidele dalimi, o ir pastaroji kilo itin lėtai, per dvidešimtį metų. Todėl „mokslo kvartalas“ miesto centrinėje dalyje nei Vilniaus gyventojų, nei tyrinėtojų nėra suvokiamas kaip konceptualiai ar funkciškai vientisas urbanistinis kompleksas, nors būtent tokį jį įsivaizdavo pokario Vilniaus centro planuotojai. Pasitelkus pirmojo pokario dešimtmečio LMA urbanistinius planus, straipsnyje bandoma rekonstruoti laikotarpio miesto modernizavimo vizijas. Per šią atvejo studiją tyrime nurodomos prieštaros tarp sovietinių miesto planavimo vizijų ir konkrečių architektūros objektų įgyvendinimo – taip atskleidžiama retorinė architektūros funkcija naujoje sovietinės propagandos sistemoje.The research focuses on the post-war urban visions to build the so-called Academic Quarter in Vilnius. The Academic Quarter was to become part of the new centre of Vilnius and an analogue of academic quarters in Moscow and other larger Soviet cities. The Soviet Lithuanian Academy of Sciences was in charge of the politics of science that was gaining increasing ideological power in the first post-war decade. The Academy coordinated the planning, building and housing of the new Scientist Quarter. This quarter played an important role in the political and urban visions of the modernization of Vilnius. In the official Reconstruction Plan of Central Vilnius of 1948, the Academic Quarter was distinguished as an urban complex of primary importance, which was only preceded by the new Government Quarter. As was typical of many other Soviet urban projects, only a small part of the planned Academic Quarter was actually built, and even this happened gradually, within a span of several subsequent decades. Due to its fragmentary and incoherent implementation, the "Academic Quarter" was never perceived as a conceptually integral urban complex either by researchers or Vilnius demonstrates obvious contradictions between the Soviet urban visions and concrete building plans, and reveals the significance of the rhetorical function of post-war architecture. This leads to a conclusion that architecture was a medium of ideological propaganda, one of many in the complex Soviet system of the time. It largely explains why the visions of the rhetoric of urban planning were very different from the actual building of the period