The question of civil participation in family policy decision-making

There has been a sufficient amount of family policy research in Europe, but the focus on family policy-making process is not satisfactory. The policy-making process is influenced by political, economic, socio-cultural context. Policy formation and analysis processes are intermixed. The aim of the paper is to analyse the use of scientific analysis and civil participation in the family policy decision-making process. The object of the paper is family policy decision-making process. The paper presents answers for the questions: how the scientific analysis is used in family policy decision-making, who is invited to participate in the process and who has the power to adjust the suggestions. The paper presents the results of the surveys conducted in 2010, highlighting the approach of 34 family policy experts to the problems in family policy issues. The confidentiality of the informants was assured, in accordance to professional ethics. The experts were selected through a purposive sampling strategy. The research technique is an in-depth expert interview. The analysis of the research results suggest that family policy legislation acts are hastily conceived, paying scant regard to the scientific analysis of the situation and research recommendations. The participation of non-governmental organisations or scientists in the formulation of legislation is more formal. The lack of citizenship results in the fact that non-governmental organisations and society play a passive role in expressing their interests. Such a situation has a negative impact on the assessment of family needs. According to experts, all this leads to passing ineffective legislation and establishing reckless and inadequate to the situation procedures.Tyrimų apie Europos šalių šeimos politiką yra daug, tačiau dėmesys šeimos politikos formavimo procesui nėra pakankamas. Politikos formavimo procesą veikia politinis, ekonominis, sociokultūrinis kontekstas. Politikos formavimo ir analizės procesai yra tarpusavyje susipynę. Vienas svarbių šeimos politikos formavimo veiksnių yra piliečių dalyvavimas, jį galima skirstyti į tradicinį ir bendradarbiaujantį. Tradicinis piliečių dalyvavimas yra neefektyvus ir kelia konfliktus, nes administratoriai sprendžia, kada ir kokius piliečius kviesti prie derybų stalo, kai sprendimai jau būna priimti. Priešingai šiam modeliui, bendradarbiaujančiam piliečių dalyvavimui būdingas bendras problemų sprendimas, pagarba kitokiems požiūriams ir galimybė daryti įtaką tiek procesui, tiek rezultatams. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti ekspertų požiūrį į mokslinės analizės naudojimą ir piliečių dalyvavimą priimant šeimos politikos sprendimus. Straipsnio objektas yra šeimos politikos sprendimų priėmimo procesas. Straipsnyje pateikiami atsakymai į klausimus: kaip yra naudojama mokslinė analizė priimant šeimos politikos sprendimus, kas yra kviečiamas dalyvauti šiame procese ir kas turi teisę teikti siūlymus. Straipsnyje pristatomi 2010 metų tyrimo rezultatai, išryškinantys 34 šeimos politikos ekspertų požiūrį į šeimos politikos formavimo problemą. Vadovaujantis profesinės etikos principais yra užtikrintas informantų konfidencialumas. Ekspertai atrinkti taikant tikslinės atrankos strategiją. Tyrimo metodika – ekspertų giluminis interviu. Informantų nuomone, šeimos politikos sprendimai turi būti grindžiami įrodymais, gautais iš įvairių šaltinių, taikant skirtingus tyrimo metodus, turi būti orientuoti į klientą bei paremti socialinėmis vertybėmis. Remiantis tyrimo rezultatų analize galima daryti išvadą, kad nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų dalyvavimas rengiant teisės aktus yra formalus, tuomet šeimos politikos teisės aktai rengiami neapgalvotai, mažai kreipiamas dėmesys į mokslinę situacijos analizę ir mokslininkų rekomendacijas. Anot ekspertų, pilietiškumo stygius suponuoja nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės pasyvumą, reiškiant savo interesus, o tai neigiamai atsiliepia šeimos poreikių įvertinimui. Visa tai lemia, pasak ekspertų, nekokybiškų teisės aktų ir neapgalvotų bei neadekvačių situacijai priemonių priėmimą