1941 m. Birželio sukilėliai - tautos didvyriai ar nacių agentai?

Recenzuojamas dokumentų rinkinys „1941 m. Birželio sukilimas“ (Vilnius, 2000). Antisovietinis 1941 m. Birželio sukilimas iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai, o nuodugnesnių jo tyrimų stinga. Ypatingai jaučiamas sukilimo šaltinių publikacijų stygius. Tuo tarpu publikuojamas leidinys bent iš dalies užpildo šią spragą. Jame skelbiami 155 dokumentai, surinkti iš įvairių Lietuvos dokumentų saugyklų. Anot recenzento, vertingiausi dokumentai sudėti į recenzuojamo leidinio trečią skyrių. Tai apskrityse ir valsčiuose atsikūrusių valdžios įstaigų susirašinėjimas, raportai, posėdžių protokolai. Tarp reikšmingų dokumentų taip pat minimas Kauno metropolito arkivyskupo Juozapo Skvirecko dienoraštis, Telšių apskrities vykdomojo komiteto pirmininko Domo Ročiaus tekstas apie Rainių žudynes. Recenzuojamo rinkinio dokumentų vienas iš privalumų tas, jog jie iškalbingai byloja apie sukilėlių veiksmus. Visgi recenzentas pažymi, kad dokumento rinkinio sudarytojui V. Brandišauskui derėjo „Įžangoje“ aptarti dokumentuose atsiskleidžiančią svarbią aplinkybę – džiaugsmingą nacistinių vokiečių sutikimą Lietuvoje. Be to, rinkinio sudarytojas, anot recenzento, klaidingai interpretuoja to meto dokumentuose pasitaikančius pasakymus, įvardijančius prieš žydus nukreiptus lietuvių partizanų ir policijos veiksmus. Nepaisant išsakytų pastabų, recenzentas V. Brandišausko parengtą dokumentų rinkinį vadina svarbiu ne tik istorikams, bet ir visuomenės pilietiškumo ugdymui