On historiography of fights for independence and creation of Lithuanian army

Atsižvelgiant į politinio, socialinio, kultūrinio ir kitokio pobūdžio aplinkybes nagrinėjamo laikotarpio istoriografijoje išskirtini keli etapai. Pirmasis jų apima bolševizmo įsigalėjimo laikotarpį, t. y. 1917-1919 m. įvykiai, kuriuose dalyvavo Rusijos armijoje tarnavę lietuviai. Periodinėje spaudoje jie paskelbė nemažai publikacijų. Daug publikacijų, vertinimų ir atsiminimų apie svarbiausius karinius, politinius bei socialinius įvykius pasirodė 1918-1920 m., kai buvo kuriamos Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Tačiau dauguma šių darbų visgi išliko tik kaip tam tikra „medžiaga istorijai”. Tarpukariu ((1921-1940) pasirodė nemažai straipsnių, apžvelgusių kariuomenės veiklą, atsiminimus ir pan., karo teorijos ir istorijos žurnalų. Sovietmečiu Lietuvos kariuomenės istorijos klausimai nebuvo nagrinėjami. Šioje srityje dirbo tik išeivijos istorikai. Dabarties Lietuvoje visuomenės domėjimasis minėta problema įgauna kokybinį pobūdį: pasirodė keletas reikšmingų darbų, parengtų remiantis archyvų fonduose esančia medžiaga ir kitais šaltiniais, leidžiami tęstiniai moksliniai žurnalai, etc. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad atsilikimas šioje srityje bus gana greitai likviduotas.Depending on political, social, cultural and other factors the historiography of the analysed period should be divided into several parts. The first period comprises the time when Bolshevism was gaining strength, i.e. 1917-1919 events which the Lithuanian soldiers serving in the Russian army experienced. Their diverse activity was elucidated in the periodical press. A lot of published works, reminiscences and estimation of more important military, political, social events appeared when the army was being created in Lithuania itself (in 1918-1920). Nevertheless, the most part of them remained as a certain "material to history". In the period between the wars (1921-1940) came out weighty publications which rewied the activity of the army - journals on warfare and history, memoirs, etc. In Soviet times the problem was hardly investigated. The greatest contribution in this field was made by some Lithuanian war historians living abroad. In current Lithuania the interest of the public in the subject has born fruit - some extensive works based on the material drawn from archives stocks and other sources have been published, scientific journals come out, etc. This makes reasonably believe that the backwardness in the field will disappear in the near futur