Lietuvos darbo teisės modernizavimo perspektyvos.

The article analyses the need and possibilities to improve national labour law. The author reveals the recent changes in the economic and social environment and their impact on the legal regulation of employment and industrial relations and then discusses the modernity criteria in labour law which might help to assess the legislative reforms. Due to the direct linkage of labour law with the state or regional social policy and the necessity to harmonize the permanently opposing interests of major social groups, namely employees and employers, the author suggests that the modernity of national labour law should be evaluated on the basis of the quality of legal regulation of labour relations rather than on the basis of the number of legislative novelties which reflect the social compromises achieved in view of strengthening of competitiveness of the local employers or adaptation to the contemporary economic, social and technological changes. The quality of the legal regulation is identified as a primary indicator of the modernity of labour law. It consists of the three legal characteristics of labour law regulations, namely the degree of conveyance of the socio-political compromise in the legal norms of labour law, the correspondence to modern changes in social, economic and other work-related areas of life and an effectiveness of implementation of labour standards. Examining how separate institutes of Lithuanian labour law correspond with all these criteria, the author expresses his opinion on the necessity and the possibilities of modernization of the current labour law regulations with regard to the covenants not to compete, working time, overtime work, home work, termination of the contract of employment. [...]Straipsnyje siekiama ištirti nacionalinės darbo teisės tobulinimo poreikį ir galimybes. Autorius pirmiausia atskleidžia, kokios pastarųjų dešimtmečių darbo teisės permainos, įvyko tiek ekonominiuose, tiek ir socialiniuose visuomeniniuose santykiuose ir kaip jie veikė darbo santykių teisinį reguliavimą. Autorius svarsto, kokiais kriterijais remiantis darbo teisę reikėtų laikyti modernia, kada atsiranda būtinybė ją modernizuoti ir keisti. Straipsnyje daroma išvada, kad dėl savo glaudaus ryšio su socialine politika ir būtinybės suderinti nuolat priešingus socialinių grupių interesus darbo teisės modernumą reikia vertinti analizuojant ne pačios socialinės politikos atitiktį Šiandieniniams iššūkiams, o darbo santykių teisinio reguliavimo kokybę. Tam autorius išskiria tris pagrindinius kriterijus - kiek darbo santykių teisinis reguliavimas išreiškia socialinį politinį kompromisą, kiek jis atitinka vykusius ir vykstančius visuomeninio ir ekonominio gyvenimo bei darbo aplinkos pokyčius bei kiek darbo teisės normos veiksmingai praktiškai įgyvendinamos. Nagrinėdamas Lietuvos darbo teisės normas pagal kiekvieną iš šių kriterijų autorius pateikia savo nuomonę dėl nacionalinės darbo teisės modernizavimo reikalingumo ir galimybių, pagrįsdamas ją pavyzdžiais. Atskleisdamas nemažai nacionalinės darbo teisės normų nesuderinamumo, painumo, spragų ir vykdymo problemų, autorius daro išvadą, kad nepaisant socialinės politikos pokyčių darbo teisė toliau turi būti tobulinama teisinio reguliavimo tikslumo, atitikties pasikeitusioms darbo sąlygoms, teisinio tikrumo ir efektyvumo linkme