Peticijos teisės instituto taikymo aspektai Lietuvoje : patirtis ir tendencijos.

The right to petition is one of the measures to identify citizens participation in legislative process. On one hand this article is aimed at giving a retrospective view of the implementation of right to petition in Lithuania. On the other hand, its aim is to identify general trends of application of petition institute in Lithuania. The research is grounded on the social researches which were carried out during the years of 2004 – 2012. It is also based on the work experience of Commission of Petitions in Lithuania’s Parliament. The research shows that the right to petition is more effective to individual persons compared to other regulations in the field of legislative initiatives. The analysis confirms assumption that citizens have a different conception of right to petition than it is formulated in Lithuania’s Law on Petitions. Petitions are perceived as one of the instruments to express their opinion, but not as an instrument of legislative initiatives. This situation requires one of the possible solutions - either to make a regulatory change, or to implement educational programs that enable people to use the right of petition more effectively. The data of work experience of Commission of Petitions in national Parliament shows that legal awareness of applicant is increasing, but also observed a negative trend to abuse a right to petition.Peticijos teisė – viena parankiausių priemonių Lietuvos gyventojams individualiai dalyvauti teisėkūros procesuose. Retrospektyviai žvelgiant į peticijos teisės įgyvendinimo laikotarpį, straipsnyje identifikuojamos probleminės peticijos teisės instituto taikymo sritys ir nustatomos bendrosios tendencijos. Atliekant tyrimą sistemiškai analizuojama peticijos teisės instituto taikymo patirtis Lietuvoje. Išvados pateikiamos remiantis socialinių tyrimų, valstybės institucijų pateikiamais duomenimis ir LR Seimo peticijų komisijos 2001–2012 m. laikotarpio darbo patirtimi. Atliekant analizę patvirtinama prielaida, jog piliečiai peticijos teisę supranta skirtingai, nei ji yra apibrėžta nacionaliniame reglamentavime. Tam reikia vieno iš galimų sprendimų – arba įstatyminio reglamentavimo pakeitimo arba edukacinių programų, pagal kurias gyventojai galėtų efektyviai naudotis peticijos teise