Algirdas Julius Greimas : education, convictions, career

Šiame straipsnyje, remiantis archyviniais dokumentais, laiškais, paskelbtais lietuviškais šaltiniais, pokalbiais su įvairiais asmenimis, nubrėžiamos pagrindinės Algirdo Juliaus Greimo intelektinio gyvenimo linijos nuo mokyklinių metų pradžios iki 1940 m. Aprašomas Greimą ugdęs kalbinis ir kultūrinis kontekstas, išryškinami jam žymų poveikį padarę asmenys, metodai, autoriai ir knygos. Galiausiai pateikiama aprašytų patirčių sintezė ir nubrėžiama būsima Greimo mąstysenos ir veiklos trajektorija. Greimo raidai svarbiausios buvo keturios tradicijos. Lietuva formavo jo asmenybę ir tapatybę, įteigė jam europinio folkloro tradiciją, įdiegė įsipareigojimą įsijungti į tautinės kultūros ir bendruomenės kūrimą. Slavų tradicijos įvedė į jo akiratį metafizinę perspektyvą, skatino jo revoliucingumą mene ir visuomenėje. Germaniškos kultūros praturtino jo istorinį žvilgsnį ir metodologijas, pastūmėjo susidomėti estetinėmis teorijomis ir pamatiniais filosofiniais klausimais, pasiūlė jam kalbos tyrimų metodą bei etines nuostatas. Prancūzija suformavo jo antrąją tapatybę, atskleidė klasicizmo ir Apšvietos idealus, lavino jo poetinį skonį. Šių skirtingų paveldų elementai maitino vaisingas Greimo įtampas – tarp ištikimybės ir atvirumo, istoriškumo ir visuotinumo, tarp proto, jausmo ir sensualumo.The publications that Algirdas Julius Greimas (1917–1992) produced from 1943 to 1992 provide a record of his ideas, opinions, and scholarly methodologies. Yet we have much less information and understanding of his early years. This article draws from archival documents, correspondence, published sources, and personal interviews with Greimas and others to describe the formative experiences inside and outside the classroom which had the greatest impact on fashioning his subsequent life of ideas. The essay describes the linguistic and cultural context in which Greimas grew up, indicates the intellectual traditions in which he was trained, and highlights the individuals, methods, authors, and books of his youth which proved particularly significant for him. A narrative relates his education in Lithuania, describes his university studies in 1930s France, and concludes at a time when much of Europe was engulfed in World War II . A discussion then synthesizes the experiences recounted and explores the ways in which they informed the ensuing evolution of his outlook, ideas, and career. Four traditions played a leading role in shaping Greimas’ s development. Lithuania fashioned his character and identity, afforded him a sound humanistic education, inculcated in him traditional European folklore and a poetical spirit, and instilled in him the commitment to help build the nation’s culture and society. The Slavic heritage provided him metaphysical perspectives, exemplified a holistic approach to inquiry, and developed his revolutionary spirit. Germanic cultures furnished him historical perspectives and methodologies, engaged him in fundamental philosophical inquiry, and provided him a method and an ethic for research on language. France inspired in him a second identity, cultivated in him classical and Enlightenment ideals, and moved him with pure poetry. The various traditions nurtured in Greimas productive tensions between fidelity and openness, historicity and universality, and between reason, affect, and sensuality