Constitutional concept of Lithuanian independece act of February 16, 1918

Straipsnio naujumas ir originalumas tas, kad jame pateikiama nauja teisinė (konstitucinė) 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto analizė, siekiant taip dekonstruoti šio akto nuostatas, kad būtų galima išskirti esminius konstitucinius jo principus. Autorius straipsnyje skiria tris šio akto nuostatas (klauzules): steigiamąją, tarptautinės teisės ir demokratijos bei atskleidžia šių nuostatų (klauzulių) turinį. Straipsnyje taip pat pažymimas šio akto tam tikras virš(supra)konstitucinis pobūdis bei atskleidžiamas 1918 m. Vasario 16-osios Akto nuostatų istorinis santykis su 1917 m. Vilniaus konferencijos nutarimais bei su jo tam tikra priklausomybe nuo Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucijos, kuri galutinai legitimavo ir įgyvendino Nepriklausomybės akto nuostatas.Originality of this paper rests in the way the author interprets the content of Lithuanian indpendence act of February 16, 1918. Firstly, certain super-constitutional value is to be attributed to the Act as corestone of all modern Lithuanian legal system. Secondly, the author tries to grasp certain constitutional principles (clauses) in the text of the Act as having influence on the entire constitutional order of modern Lithuanian legal system. These constitutional values (clauses) according to the author are as follows: constituent independence clause, international law clause and democracy clause. Certain hermeneutics of the Act is also shown as relying on decisions of 1917 Vilnius conference and reaching the May 15, 1920 resolution of Lithuanian Constituent Assembly (Steigiamasis Seimas)