Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII a. II pusėje: bajoriškosios teisės raiška

Disertacijoje nagrinėjama centrinės LDK teismo institucijos – Vyriausiojo Tribunolo ir jo funkcionavimo XVIII a. II pusėje istorija. Tiriamą laikotarpį įrėmina svarbiausios teismo reformos, vykusios 1764 ir 1792 bei 1793 m. Darbe, remiantis „efektyvios teismų veiklos“ konceptu, šuolaikinės teisės teorijos ir praktikos tyrimų rezultatais, realizuojama kompleksiška prieiga prie teisingumo vykdymo naujųjų laikų visuomenėje tyrimo problematikos. Analizuojami svarbiausiais teismo veiklos determinantais laikomi faktoriai: teismo kompetencija, sudėtis, teismo procesas ir praktinis darbo organizavimas. Teismo sudėties aspektas analizuotas per teisininko profesijos formavimosi problemą, todėl siekta ne tik įvertinti teisėjų, kancelarijos darbuotojų, advokatų, agentų ir instigatorių pareigas bei funkcijas apibrėžusių normatyvinių aktų visumą, bet ir sudaryti šių asmenų sąrašus. Teismo darbo dinamika buvo nustatoma apskaičiuojant teismui teiktų ieškinių, teismo spręstų ir paliktų neišspręstų bylų skaičius bei vidutinį į kiekvieną registrų knygą įrašytų ieškinių išnagrinėjimo laiką. Pabaigoje dar buvo išryškintos pirmosios instancijos teismų veiklos problemos, dariusios įtaką Tribunolo darbo krūviui, taip pat analizuoti kai kurie pašalinių asmenų poveikio teismo priimamų sprendimų turiniui pavyzdžiai ir bajoriškosios sąmonės apraškas atskleidžiantys epizodai.The dissertation examines the central judicial institution of the Grand Duchy of Lithuania: the Supreme Tribunal and its functioning in the latter half of the 18th century. The choice of the investigated period was determined by the most significant judicial reforms carried out from 1764 to 1792 and in 1793. The present work, with reference to the concept of “efficient practice” and data of the research on modern legal theory and practice, adopts a comprehensive approach towards the administration of justice in the society of modern times. It analyses the most important factors determening the court’s activity: court’s competence, composition, judicial process and practical organization of its work. The compositional aspect of the court is analysed through the lenses of the formation of legal profession, therefore the aim was not only to evaluate all the normative acts defining responsibilities and functions of judges, chancellery clerks, advocates, procurators, court prosecutors but also to compile a comprehensive list of them. The dynamics of the court’s work was determined by calculating the number of lawsuits filed, number of cases that were solved and the ones left unsolved as well as the average time it took to settle lawsuits that were recorded in each register. At the end there are highlighted the problems encountered by the lower order courts that influenced the Tribunal’s workload. There is also given the analysis of some examples of how outsiders impacted the rulings of the court and episodes that reveal the legal awareness of the nobility