Elektroninių atpažinties priemonių plėtra viešajame Lietuvos sektoriuje

Straipsnyje nagrinėjamas elektroninės atpažinties, elektroninio tapatumo nustatymo, elektroninio parašo ir su tuo susijusios patikimumo užtikrinimo paslaugos (EANPP) diegimas, kurį vykdo viešasis Lietuvos sektorius. Šių sprendimų diegimas turi būti siejamas su pridėtine verte, kuri suteikiama viešųjų e. paslaugų teikimo platformai, nes dauguma elektroninės valdžios plėtros modelių yra susiję su paslaugos perdavimo galimybe naudojant IRT technologijas. [...] Lietuvoje elektroninio parašo diegimą neigiamai veikia horizontalus informacinės visuomenės politikos diegimo pobūdis, kai nebuvo numatyta institucija, prižiūrinti šios srities projektų vertikalų diegimą. Straipsnyje aptariami sėkmingai panaudoti elektroninio parašo sprendimai, kuriuos įgyvendinus teikiamos aukščiausio brandos lygio viešosios elektroninės paslaugos. [...] Atsižvelgiant į Europos Sąjungos tarpvalstybinių paslaugų perspektyvą, taip pat pristatomas elektroninio parašo ir su tuo susijusios patikimumo užtikrinimo paslaugos įgyvendinimo modelis, kuris galėtų užtikrinti efektyvesnį šių sprendimų diegimą Lietuvoje. Išvados: a) Lietuvos viešasis sektorius koncentravosi ties sudėtingiausio lygio elektroninio parašo su kvalifikuotu sertifikatu diegimu, o tai reikalauja papildomų strateginių ir vadybinių sprendimų; b) Analizė parodė, kad sudėtingiausio lygio elektroninio parašo sprendimų diegimas Lietuvoje kol kas ne iki galo pasiteisino; c) Atsižvelgiant į tarpvalstybinių viešųjų elektroninių paslaugų kontekstą tikėtina, kad tik elektroninis parašas su kvalifikuotu sertifikatu užtikrins atvirų sistemų ateities poreikius, tačiau tokių technologinių sprendimų diegimas reikalaus ir organizacinių pokyčiųThe article analyses the introduction of electronic identification, authentication, signatures and related ancillary trust services (eIAS) implemented by the public sector of Lithuania. The introduction of these solutions must be associated with added value provided to the platform of public e-services, since the majority of e-government development models are related to service transfer possibilities using ICT. In Lithuania, the introduction of electronic signature is negatively affected by the horizontal introduction of information society policy, which did not provide for the institution supervising vertical introduction of the projects in this field. The article discusses successful solutions of electronic signature, the implementation of which allows providing the top level public e-services. With regard to the prospects of cross-border services of the European Union, the model of electronic signature and related ancillary trust services is presented, which could ensure more efficient introduction of these solutions in Lithuania. Conclusions: a) Lithuanian public sector has focused on introduction of most complex electronic signature with a qualified certificate, which requires additional strategic and management solutions; b) The analysis has indicated that the introduction of most complex electronic signature solutions in Lithuania has not answered its purpose yet; c) With regard to the context of cross-border public e-services, it is likely that only electronic signature with a qualified certificate will ensure the future needs of open systems, but the introduction of such technological solutions will require organisational changes