Pasitikėjimo samprata abipusio pripažinimo principo Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje kontekste

Before principle of mutual recognition gained its force in European Union legal cooperation in criminal matters the methods used in legal cooperation were not as effective, fast and economical as they were expected to be. Mutual recognition principle was meant to solve these problems by recognition of other member states legal decisions as if they were their own, with minimum formalities. In order to make this principle work high level of trust must exist between member states, so primarily we have to analyse the concept of trust as a precondition of successful application of the principle of the mutual recognition. In this paper the concept of trust is analysed in linguistic, sociological and legal terms in the context of the principle of mutual recognition in European Union criminal law.Prieš pradedant taikyti abipusio pripažinimo principu grindžiamus teisinio bendradarbiavimo baudžiamojoje teisėje instrumentus iki tol naudojami metodai buvo ne tokie efektyvūs, greiti ir ekonomiški kokie turėtų būti. Abipusio pripažinimo principas turėjo išspręsti šias problemas priimant kitų valstybių narių sprendimus taip, lyg jie būtų savi sprendimai, su minimaliais formalumais. Siekiant veiksmingo šio principo taikymo turi būti aukštas pasitikėjimo lygis tarp valstybių narių, taigi visų pirma turime analizuoti pasitikėjimo sampratą kaip prielaidą abipusio pripažinimo principui. Straipsnyje lingvistiškai, sociologiškai ir teisiškai nagrinėjama pasitikėjimo samprata, atsižvelgiant į baudžiamosios teisės ypatumus, abipusio pripažinimo principo Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje kontekste