Collaborative governance as a prerequisite for the university-industry partnership for innovations’ development: results of empirical research

The orientation of Lithuania towards the model of smart economy, governance and society, which is based on the achievement of country’s social and economic well-being through purposeful knowledge-based activities, i.e. innovations and their commercialization, is emphasized in the Lithuania’s Progress Strategy “Lithuania 2030” and other programme documents. One of the priorities of Lithuanian economy, education and research policies is to strengthen the innovativeness and develop its culture. As innovation appears only during the complex process, when various innovation system participants are involved to, state authorities have to invoke forces of all the national innovation system’s participants, i.e. business companies and academic institutions, innovation support institutions, helping to implement the innovation policy.The article reveals the significance of collaborative governance as a prerequisite for collaboration between business and academic organizations due to innovations’ development by identifying the role of innovation (business and academic) support institutions during the promotion processes of the interaction mentioned above and implementing of the innovation policy. The part of results of two independent empirical studies carried out in 2014 is presented in this article. The substantiated idea is that the implementation of innovation policy is possible only when the strategic objectives are achieved and innovation (business and academic) support institutions integrate into the processes, initiate, sustain, and strengthen collaborative activities of business and academic organizations and the culture of innovation in society.Valstybės pažangos strategijoje, programiniuose dokumentuose akcentuojama Lietuvos Respublikos orientacija į sumaniosios ekonomikos, valdžios ir visuomenės modelį, kurio pagrindas – šalies socialinės, ekonominės gerovės siekimas vykdant tikslingą žiniomis grįstą veiklą – kuriant inovacijas ir komercinant. Inovatyvumo stiprinimas ir jo kultūros ugdymas – viena prioritetinių Lietuvos ūkio, švietimo ir mokslo politikos sričių. Kadangi inovacijos atsiranda tik sudėtingo kompleksinio proceso, į kurį įtraukiami įvairūs inovacijų sistemos dalyviai, metu, strateginiams inovatyvumo skatinimo tikslams įgyvendinti valdžios institucijos turi naudoti visų nacionalinės inovacijų sistemos dalyvių – verslo, mokslo, inovacijų paramos institucijų, pajėgas. Straipsnyje atskleidžiama sąveikaujančio valdymo kaip prielaidos verslo ir mokslo organizacijoms bendradarbiauti dėl inovacijų plėtotės reikšmė, nustatomas inovacijų (verslo ir mokslo) paramos institucijų vaidmuo minėtos sąveikos skatinimo ir inovacijų politikos įgyvendinimo procesuose. Tyrime pateikiama dalis dviejų 2014 m. nepriklausomų empirinių tyrimų rezultatų. Pagrindžiama idėja, kad inovacijų politikos įgyvendinimas įmanomas nuosekliai vykdant užsibrėžtus šalies strateginius tikslus ir į procesus įtraukiant inovacijų (verslo ir mokslo) paramos institucijas