Higher education financing and improvement

Investavimas į žinias ir gebėjimus, siekiant padidinti konkurencingumą ir išlaikyti bei pagerinti šalies gyvenimo standartus, labai svarbus. Straipsnio tikslas – aptarti aukštojo mokslo finansavimą argumentuojant, kad jis yra nepakankamas ir būtina skirtingiems švietimo proceso dalyviams teisingiau pasidalinti švietimo kaštus didinant studijų įmokas ir teikiant pajamų sąlygines studijų paskolas. Lietuva, kaip ir kitos šalys, artėja prie masinio aukštojo mokslo sistemos. Siekiant padidinti aukštojo mokslo finansavimą, būtina labiau remtis privačiais finansavimo šaltiniais, nes aukštasis mokslas teikia ne tik visuomeninę, bet ir privačią ekonominę ir socialinę kultūrinę naudą, be to, aukštojo mokslo finansavimas yra regresinis. Aukštojo mokslo paslaugų gavėjai turėtų labiau prisidėti prie aukštojo mokslo finansavimo. Tačiau kaštų pasidalijimo schemos negali būti objektyviai taikomos nesant tinkamo studentų paramos mechanizmo akademiškai kvalifikuotiems studentams. Kartu turėtų būti garantuota galimybė studentui gauti kreditą. Dabartiniu metu Lietuvoje teikiamos užstato tipo studijų paskolos, kai paskolos grąžinimas ir trukmė yra žinomi iš anksto, o endogeninis kintamasis yra pajamų dalis, skirta paskolai apmokėti. Taikant tokio tipo paskolas susidaro problemų. Daugiausia pranašumų finansuojant investicijas į aukštąjį mokslą turi pajamų sąlyginės paskolos, nes, būdamos susietos su absolventų būsimomis pajamomis, jos sumažina investicijų į išsilavinimą riziką, suderinamos su naudos, gebėjimo mokėti principais.Investment into knowledge and competences seeking to enhance competitiveness and to sustain and to improve national standards of living is very important. The purpose of the article is to discuss higher education financing stating its inadequacy and the need for different education process stakeholders to make a fairer distribution of educational costs by raising study fees and issuing income-based student loans. Lithuania, same as other countries, is coming to the mass higher education system. In order to increase higher education financing, more intense use of private financing sources must be achieved, as higher education brings not only social but also private economic and social cultural benefits, in addition to higher education financing being regressive. Higher education beneficiaries should make greater contribution to higher education financing. But cost distribution schemes cannot be objectively applied without adequate student support mechanism in place for academically-qualified students. At the same time, a loan possibility must be guaranteed for students. At present, secured student loans are granted in Lithuania, when loan repayment and its duration are known in advance, while endogenous variable is the share of incomes assigned for loan repayment. Application of this type of loans causes problems. Most advantages when financing investments into higher education are offered by income-based loans, as being linked with the future incomes of graduates, they reduce the risks of investments into education, are compatible with the principles of benefits, ability-to-pay principles