Recenzijoje analizuojamas literatūros kritikos rinkinys „Naujausioji lietuvių literatūra (1988-2002)“ (2003). Veikalas, skirtas nepriklausomoje Lietuvoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje sukurtai ar išleistai literatūrai. Tie penkiolika metų, kurie tapo chronologinėmis recenzuojamos knygos ribomis, – nepaprastai sparčių reformų šalies politiniame gyvenime ir ryškių pasikeitimų kultūroje bei literatūroje metai. Imtis analizuoti sudėtingo ir ką tik pasibaigusio (nors teisingiau būtų sakyti – tebesitęsiančio, nes 2002 metų riba tėra formali) laikotarpio rašytojų kūrybą – sunkus, nedėkingas ir kartu be galo įdomus uždavinys, nes tyrinėtojai buvo ir literatūrinio gyvenimo liudytojai. Siekta aprėpti kuo platesnį lietuvių literatūros lauką. Knyg...