Media culture

Šiandien vis daugiau komunikacijos mokslo teoretikų užsimena apie visuomenės informavimo priemonių vystymosi panašumus, kurie leidžia kalbėti apie pasaulio žiniasklaidos sistemų niveliaciją. Straipsnio tikslas - susisteminti Vakarų teoretikų aprašytus žurnalistikos vertinimo būdus ir, remiantis politinės kultūros poveikiu žiniasklaidai, paaiškinti ryškiausius šiuolaikinės lietuvių žiniasklaidos bruožus.Kol kas nėra grynojo ir universalaus europietiškos žurnalistikos modelio, bet egzistuoja tam tikra nacionalinių žiniasklaidos priemonių sistemos raidos tendencija, kurią galima atpažinti ir panaudoti kalbant apie situaciją Lietuvoje. Straipsnyje laikomasi nuomonės, kad žurnalistika - tai socialinis reiškinys. Tautinę lietuvių žiniasklaidos priemonių sistemą formavo ir istorijos vingiuose veikė objektyvūs veiksniai: iš pradžių - spaudos draudimas ir cenzūra, vėliau - verslo ir technikos naujovių skverbtis. Tačiau ne mažiau reikšmingi yra ir subjektyvūs veiksniai: šalies politinėje kultūroje užkoduotas atvirumas naujovėms ir pilietinės vertybės. Šių dienų Lietuvos žiniasklaidos sistemos pokyčių varomoji jėga - visuomenės informavimo komercialėjimas. Šiuolaikinės Lietuvos žiniasklaida yra ieškojimų kelyje. Šiaip ar taip, šiame visuotinės niveliacijos amžiuje reikia kalbėti apie skirtingas nacionalinių žiniasklaidos sistemų suartėjimo tendencijas, kurias išmokti atpažinti ir suprasti yra vienas svarbiausių lyginamosios žiniasklaidos studijų tikslų.Today more and more theorists of communication science speak about the similarities of media development, which allow talking about the leveling of the global mass communication systems. The goal of the article is to systematize the evaluation techniques of journalism described by Western theorists, and explain the most significant elements of contemporary Lithuanian media based on political culture‘s impact on it. There is no pure and universal model of European journalism yet, but there exists a certain development tendency of national media‘s systems, which can be identified and used in relation to the situation in Lithuania. This paper has the notion that journalism is a social phenomenon. The national Lithuanian media’s system was formed and shaped in the course of history by objective factors: primarily - the press ban and censorship, later - the penetration of innovations in business and technology. However, the subjective factors are not less significant: the openness to innovations encoded in the country‘s political culture and civic values. Driving force of today‘s changes in Lithuanian media’s system is the commercialization of mass media. Modern media in Lithuania is still in searching position. Anyhow, in this age of global leveling we need to talk about the different tendencies of convergence of global media systems; learning to recognize and understand them is one of the key objectives of comparative media‘s studies