Sustainability principles in the development of Vilnius city

Svarbiausias darnaus miesto požymis – vidinė pusiausvyra tarp gyventojų skaičiaus augimo, infrastruktūros ir komunalinių paslaugų teikimo, ekonomines veiklos, taršos, triukšmo ir pan. Straipsnyje siekiama nustatyti, kaip turėtų plėtotis Vilniaus miestas pagal darnaus vystymosi principus. Dabartiniai statybų mastai neprilygsta sovietmečio apimtims. 2004 m. Lietuvoje buvo pastatyta apie 6,8 tūkst. naujų butų, iš kurių 65 proc. sukoncentruota Vilniuje. 2004 m. patvirtinus naujas statybos normas STR „Gyvenamieji pastatai“ 2.02.01.2004 numatoma, kad želdynams turi būti skirta 25 procentai nuo neužstatytos miesto teritorijos. Hipotezę, kad mieste esančių želdynų plotai pajėgūs neutralizuoti ar ryškiai sumažinti oro taršą, teko atmesti. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad želdynų įtakos oro taršai statistinis patikimumas yra nepakankamas. Didžiausią reikšmę oro taršai turi automobilių srautai. Sudarant tris rajonų klasterius, buvo nagrinėjami dvylikos požymių vektoriai. Buvo nustatyta, kad pirmąjį klasterį, pasižymintį didžiausiu gatvių tankiu, didžiausia tarša, mažiausiu želdynų kiekiu ir esančiu arčiausiai miesto centro, sudaro 5 mikrorajonai, antrąjį – 9 ir tarpinį trečiąjį – 8. Straipsnyje taikoma metodika padeda nustatyti bendrųjų miesto rajonų savybių tarpusavio ryšius, atskleisti „rajonų segmentus“, t.y. surasti rajonus su panašiomis savybėmis, kurias galima būtų taikyti vertinant miestų mikrorajonų gyvenimo kokybę, oro taršą ir jo galimą įtaką atskirų miesto mikrorajonų miestiečių sveikatai.The key feature of a sustainable city is the internal balance between the population growth, provision of infrastructure and public utilities, economic activities, pollution, noise, etc. The paper aims to establish how the city of Vilnius should develop according to sustainable development principles. The current scope of construction falls short of the scope in the Soviet period. In 2004, about 6 800 new apartments were built in Lithuania, of which 65 per cent were concentrated in Vilnius. The new Construction Regulations STR “Residential Buildings” 2.02.01.2004 approved in 2004 envisage that 25% of undeveloped urban territory must be green areas. The hypothesis that the green areas in the city are able to neutralise or significantly reduce air pollution had to be rejected. The analysis revealed that statistical reliability of the influence of green areas on air pollution is insufficient. Car flows have the highest impact on air pollution. Three district clusters were formed and vectors of twelve attributes were analysed. The first cluster, distinguished by the highest density of streets, biggest pollution, smallest number of green areas, and located closest to the city centre, consists of five residential districts; the second cluster – of nine districts; and the intermediate third cluster – of eight districts. The methodology employed in the paper helps to establish the interrelationship of the common attributes of urban districts, reveal “district segments”, i.e. to find districts with similar attributes that could be applied when evaluating the life quality of residential districts, air pollution and its possible influence on the health of residents of individual districts