Evolution of tile decorating in Kaunas old town

Koklis – tai interjero elementas, meno kūrinys, realybės (madų , buities ir kt.) atspindys, pagrindinis datavimo elementas viduramžių miesto reiškiniams suvokti, tradicijų, ryšių, kultūrų ir įtakų liudytojas. Neužmirština, kad miestiečio bute tai buvo bene vienintelis dekoratyvinis akcentas. Į sienos plokštumos viduryje stovinčią krosnį (o dauguma archeologinių tyrimų liudija dažniausiai ją stovėjus centre) krypo ir šeimininko, ir svečio žvilgsniai. Kaune koklių randame ankstyviausiuose senamiesčio kultūriniuose horizontuose. Jie datuojami remiantis jų ornamentu, stilistinių elementų analize . Šių elementų kaita leidžia koklius klasifikuoti ir periodizuoti. Stebėdami Kauno koklių dekoro raidą, randame žymių panašumų ne tik su kitų Lietuvos miestų kokliais, bet ir daug analogijų iš Lenkijos teritorijos. Vienodų dekoro motyvų plitimą galėjo lemti keliaujantys meistrai ir pameistriai, perveždavę tapačias ornamento formas. Pagrindiniai Kauno koklių formų ir dekoro raidos bruožai sutampa su miesto užstatymo raida. Tam tikrais periodais išryškėja saviti tiek pastatų statybos, tiek ir krosnies įrangos ypatumai. Viduramžių Kauno miestiečio buities pokyčius atspindinti koklių dekoro raida glaudžiai susijusi su buitinės keramikos formų ir technologijų kaita. Koklių dekoravimo principai ir pagrindiniai dekoro motyvai nėra originalūs, jie visiškai atitinka bendras Europoje vyravusias tendencijas. Dalis Kauno koklių dekoro motyvų galėjo būti perimta iš Valdovų rūmų tradicijos, kita – atkeliavusi per miestiečių ryšius.Tile is the interior element, work of art, reality (fashion, household, etc.) reflection, the key dating element for understanding phenomena of the medieval town, and witness of traditions, connections, cultures and influences. One should remember that it was probably the only decorative accent in a citizen's apartment. All eyes of a host and a guest were on the stove, which was in the middle plane of the wall (most of the archaeological researches show that it has usually stood in the centre). In Kaunas tiles are being found in earliest cultural horizons of the Old Town. They are dated with reference to their ornament and analysis of stylistic elements. The shift of these elements allows to classify and periodize. By studying the evolution of Kaunas' tile décor, we find significant similarities not only with tiles of other Lithuanian cities, but also a lot of analogies with the Polish territory. The spread of alike décor motifs could be influenced by travelling craftsmen and apprentices, who were bringing identical ornament forms. The main evolution features of Kaunas' tile forms and décor coincides with the evolution of city development. In particular periods distinctive peculiarities of construction as well as stove building show up. The household shift of medieval Kaunas' citizen reflects the evolution of tile décor and is closely related to the shift of household pottery forms and technologies. The principles of tile decoration and main decoration motifs are not original. They match common trends, which have dominated in Europe. One part of décor motifs of Kaunas' tiles could have been taken from the tradition of Palace of the Grand Dukes and the other part through citizens' communications