Protection of creditors’ rights in asset deal = Kreditorių teisių apsauga įmonės kaip verslo perleidimo sandoriuose.

The Civil Code of Lithuania re-established enterprise (business) as a self-sufficient object of civil rights and introduced several legal transanctions with it, the so- called asset deals (sale-purchase of enterprise and lease of enterprise). Since every transfer of enterprise comprises the transfer (delegation) of debts to the new owner, the legal regulation on asset deals must be orientated to the protection of creditors’ rights. However, the legal practice showed that the existing legal regulation regarding asset deals, in particular the mechanism of the protection of creditors’ rights, is complex, and thus unappealing to legal practitioners. Therefore, this research focuses on an analysis of the legal regulation of the mechanism of the protection of creditors’ rights applicable to asset deals and its impact on the civil turnover of enterprise as an object of civil rights. In order to thoroughly examine the problem of the efficient mechanism of the protection of creditors’ rights, the national legal regulation is analysed in comparison to the legal systems of France, Germany and Russia.Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinus atskirus sandorius dėl įmonės, kilo abejonių dėl šių sandorių teisinio reguliavimo tinkamumo ir pakankamumo. Teisinė praktika parodė, kad dabar galiojantis sandorių dėl įmonės perleidimo (įmonės pirkimo-pardavimo ir įmonės nuomos) teisinis reglamentavimas yra sudėtingas ir ne itin patrauklus teisininkams-praktikams, nes Lietuvoje įmonių, kaip turtinių kompleksų, civilinė apyvarta pagal galiojantį teisinį reglamentavimą beveik nevyksta. Lyginant įmonės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarčių teisinį reglamentavimą su kitomis pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarčių rūšimis, tampa akivaizdu, kad įmonės pirkimui– pardavimui bei nuomai taikomi griežtesni sutarties formos, sudarymo tvarkos ir kreditorių teisių apsaugos reikalavimai. Dėl to, kaip rodo teisinė praktika, šalys dažnai sudaro atskiro turto pirkimo–pardavimo arba nuomos sandorius, o ne įmonės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, taip išvengdami minėtų imperatyviųjų reikalavimų taikymo. Ekonominis rezultatas, perleidus ir įmonę, kaip turtinį kompleksą, ir bendrovės kontrolinį akcijų paketą, yra tas pats, tačiau įmonės pirkimas-pardavimas bei nuoma yra palankesni pirkėjui (nuomininkui) ir kreditoriams dėl informacijos apie įmonės (verslo) perleidimą atskleidimo jiems, jų reikalavimų užtikrinimo, bei pardavėjo (nuomotojo) atsakomybės prieš kreditorius masto. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės perleidimo metu visuomet vyksta skolininko pasikeitimas prievolėje, nes į įmonės sudėtį patenka įmonės turėtojo skoliniai įsipareigojimai, įmonės pirkimo-pardavimo bei nuomos teisinis reglamentavimas turi būti orientuotas į kreditorių teisių apsaugą. Dėl to šio straipsnio tikslas yra nuodugniai ištirti kreditorių teisių apsaugos įmonės kaip verslo perleidimo sandoriuose teisinio reguliavimo efektyvumą, pateikiant rekomendacijas, kaip šį reguliavimą tobulinti. Straipsnyje nagrinėjama problema iki šiol Lietuvos teisės doktrinoje beveik nenagrinėta, išskyrus fragmentišką atskirų sandorių, kurių objektas yra įmonė (pvz., įmonės pirkimą– pardavimą, įmonės įkeitimą), aptarimą, todėl, atliekant šį tyrimą, daugiausia remtasi užsienio autorių mokslo darbais ir tyrimais. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje analizuojamas Lietuvoje galiojantis kreditorių teisių apsaugos mechanizmas lyginamas su Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos teisės sistemomis. Straipsnio pabaigoje pateikiamos šios išvados: 1) įmonės pirkimo-pardavimo ir nuomos teisinis reglamentavimas turi būti ir yra orientuotas į kreditorių teisių apsaugą, nes įmonės perleidimo metu visuomet vyksta skolininko pasikeitimas prievolėje; 2) šiuo metu Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta kreditorių teisių apsaugos schema, taikoma įmonės pirkimopardavimo ir nuomos atvejais, yra per daug sudėtinga, todėl įmonės pirkimas–pardavimas bei nuoma virsta skolų apmokėjimo procesu, nes kreditoriams suteikta teisė be jokio rimto pagrindo reikalauti priešlaikinio prievolių įvykdymo; 3) pirkėjo (nuomininko) ir kreditorių teisių apsaugai pakaktų juridinio asmens reorganizavimo atveju taikomo kreditorių apsaugos mechanizmo: kreditorius turi teisę reikalauti nutraukti arba prieš terminą įvykdyti prievolę, jei (i) tai numatyta sandoryje, (ii) yra rimtas pagrindas manyti, kad prievolės dėl įmonės perleidimo įvykdymas pasunkės, (iii) kreditoriui pareikalavus įmonės perleidimo sandorio šalys nepateikė priimtino bei atitinkančio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo; 4) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje skolos patenka į įmonės sudėtį, supaprastinant kreditorių teisių apsaugos mechanizmą, taikytiną įmonės pirkimo-pardavimo atveju, turėtų būti panaikinta tarpininko, paskirto atsiskaityti su kreditoriais, pareiga teismo tvarka nustatyti kreditorių skolų sąrašą