Multicriteria evaluation of national entrepreneurship In Newly EU Countries

Verslo transformacijų procesų Naujose Europos Sąjungos šalyse narėse tyrimai ir vertinimas yra svarbūs, kai ratifikuojami strateginiai ekonominiai sprendimai, lemiantys šalies integruotą konkurencinį pranašumą. Straipsnyje pateikiami verslumo lygio vertinimai 2009–2010 m. ir artimiausioje ateityje, imant Lietuvos duomenis kaip tipišką atvejį. Autoriai siūlo trijų stadijų vertinimo sistemą: bendrai taikomą pirminių rodiklių kiekybiškai nustatomą ekspertų tyrimą, kiekybinį bazinių veiksnių įvertinimą ir konsoliduotą nacionalinio verslumo išsivystymo lygio įvertinimą. Konsoliduoto nacionalinio verslumo išsivystymo lygio įvertinimo rezultatai Lietuvoje 2009–2010 m. ir artimiausioje ateityje rodo, kad jo indeksas yra lygus nuo 42 iki 49 taškų, tai yra vidutinės reikšmės. Bazinių veiksnių lygio indeksai varijuoja nuo 40 iki 51 taško, t.y. prekių ir paslaugų konkurencingumo veiksnys turi palyginti mažiau palankų lygio indeksą: jis surinko atitinkamai 40 taškų 2009–2010 m., ir 49 taškus artimiausiai ateičiai; prekių ir paslaugų transformacijos rodiklio veiksnys surinko panašiai – 43 ir 47 taškus. Susijusių struktūrų veikla yra vertinama gerai, bet procedūros ir verslo pradėjimo laikas bei konkurencingų finansinių paslaugų pakankamumas yra žemesnio lygio. Tyrimo metodologiją taip pat galima taikyti platesniam verslumo vystymo strategijų naujose ES šalyse narėse vertinimui, ypač vertinant finansų krizės pasekmes.When evaluating entrepreneurship at the national level, the influence of small and mediumsized enterprises (SMEs) on the state economic development is analyzed. Also, the impact of significant factors (goods and services competitiveness, innovations, diversification, clusterization, creating social value, etc.) on SMEs working effectiveness (respectively improving the entrepreneurial efficiency) is investigated. When focused on the national economic competitiveness as a general criterion, the principles and models for consolidated quantitative estimation of national entrepreneurship development level are applicable for newly admitted EU countries (on account of some of their specific factors). The results of assessing the entrepreneurship level in 2009-2010 and the nearest future are presented in this study using Lithuania’s data as a typical case. The multicriteria estimation process includes the identification and expert examination, in addition to quantifiable assessment of essential primary indicators. Moreover, the pillar indexes underlying them and entrepreneurship development index using the significance parameters of primary indicators are determined by the authors. The relative impact of the different primary and partial criteria is taken into account by calculation of the integrated criterion–level index, which allows us to evaluate more adequate differences in newly EU countries. To improve the (World Economic Forum) WEF methodology, the authors are using various, not predetermined, weights of primary indicators, also indexes of performance and propose a more adequate differentiation of significances for the pillars. The complex evaluation of the primary indicators influencing business may be used for the strategic solutions reasoning