Regulation of the provision of public goods from agriculture

Straipsnyje analizuojama aprūpinimas viešosiomis žemės ūkio gėrybėmis ir jo ekonominis reguliavimas. Žemės ūkio veikla ne tik tiekia maistą ir pluoštą, bet gali būti priemone formuojant landšaftą, tiekiant natūralius išteklius ir saugant bioįvairovę. Žemės ūkis taip pat prisideda siekiant socialinių tikslų, tokių kaip kaimo vietovių gyvybingumas ir jų vystymas, maisto saugumas ir kultūros paveldo saugojimas. Straipsnyje siekiama sukurti aprūpinimo viešosiomis žemės ūkio gėrybėmis ekonominio reguliavimo modelį, pagrįstą viešųjų gėrybių vertinimo metodologija. Žemės ūkio viešųjų gėrybių tiekimo kontekste mokslininkai susiduria su sunkumais įvertinant šias gėrybes. Joms neegzistuoja rinkos, jų neįmanoma išimti iš viešojo vartojimo ar uždėti jų vartojimo mokesčio. Be to, vertinimo problemos kyla dėl eilės veiksnių, tokių kaip: žemės ūkio ekonominiai procesai yra susieti su biologiniais procesais, gamyba vyksta didelėje teritorijoje ir pan. Kai nežinomos žemės ūkio viešųjų gėrybių pasiūlos ir paklausos sąlygos, tuojau pat atsiranda problemos apskaičiuojant jų vertę ir svarbą. Sukurtas modelis leido integruoti veiksnius, lemiančius žemės ūkio viešųjų gėrybių ekonominio reguliavimo poreikį į nuoseklią sistemą, parinkti reguliavimo įrankius ir įvertinti poveikį visuomenei, kaimo vystymui ir ekonominiams vienetams. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad susiejus viešųjų gėrybių gamybos kaštų analizę ir norą sumokėti už gautas viešąsias gėrybes, gauta objektyvi bazė, leidžianti pagrįsti viešųjų gėrybių teikimo ekonominė reguliavimą.The article analyses the provision for public agricultural goods and its economic control. Agricultural activities not only provide food and staple, they may be a mean in order to form a landscape by providing natural sources and protecting bio-variety. Also, agriculture contributes to social aims such as the vitality and development of rural places, food security and cultural heritage protection. The article aims to create an economic regulatory model for the provision of public agricultural goods which would be based on the assessment methodology of public goods. In the context of the provision of public agricultural goods, researches confront difficulties when evaluating the goods. There is no market for them, it is impossible to eliminate them from public use or impose consumption taxes on them. Moreover, evaluation problems appear because of various factors, ex.: economic processes of agriculture are related to biologic processes, production takes place in a vast territory and etc. When the conditions of supply and demand of public agricultural goods are unknown, immediately appear problems related to the assessment of their value and importance. A created model allowed integrating factors which convert the need of economic regulation of public agricultural goods into a consistent system, choosing regulatory means and evaluating the influence to the society, countryside development and economic units. An empiric analysis revealed that an objective base which allows the reasoning of economic regulation of the provision on public goods was obtained after the determination of the relation between the analysis of production expenses of public goods and the wish to pay for the obtained public goods