Film, text and philosophy

Recenzijoje analizuojama Nerijaus Mileriaus sumanyta kolektyvinė monografija „Kinas ir filosofija“, išleista 2013 metais Vilniaus universiteto leidykloje. Knygos autoriai atveria kino ir filosofijos teritorijų takoskyrą. Tai ne vadovėlis ir ne sisteminis kino filosofijos ištyrimas. Knygos skyriai nėra sukabinti griežtai priežastiniais saitais. Skyriai, neretai ir poskyriai, neseka vienas iš kito, veikiau tiesiog eina vienas po kito. Knyga neturi nuoseklaus kolektyvinio naratyvo. Konservatyviam apšvietos ideologui tai būtų monografijos trūkumas. Kiekvienas skaitytojas gali pasirinkti skaitymo taktiką ir trajektoriją. Tokia knygos struktūra artimesnė tinklaveikos kultūrai ir duomenų bazės formai. Bendrą tyrimo lauką nužymi raktinių žodžių trejetas: Deleuze’as, filosofija, kinas. Autoriai pateikė kaleidoskopinę paletę prieigų prie kino apmąstymo ir mąstymo kinu aprašų. Filosofiškai apmąstoma techninė kino pusė, vaizduotės ir sąmonės kinematografiškumas, meno ir politikos sankirtos. Straipsniuose gilinamasi į kino filosofijos teorines prielaidas, konceptus, personažus. Taip pat pristatomas eksperimentinis, nenaratyvinis, nereprezentacinis kinas. Knyga skatina samprotavimus apie filosofijos, kuri tolydžio tapo grafine, net grafomaniška, raidą. Filosofijos likimas per rašto vizualumą subrendo iki ikonografinio, fotografinio, kinematografinio ar net skaitmeninio audiovizualumo