Bendravimas mokymosi aplinkoje

Straipsnyje autoriai analizuoja bendravimą mokymosi aplinkoje, nes pasaulyje, kartu ir Lietuvoje, vykstant socialinėms transformacijoms, sparčiai keičiasi ne tik žmogaus veiklos kontekstas, bet ir jo vertybės, savastis. Kaita sukuria sunkiai aprėpiamas socialines įtampas demografinių procesų, etnokultūrinių, dorovinių, ekonominių, teisinių, politinių, religinių, organizacinių ir tarpasmeninių santykių srityse. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai – tai tarpusavio suvokimas, keitimasis informacija, tarpusavio sąveika ir santykiai. Žmonių santykiai ir veikla prasideda ir plėtojasi per kalbą, kuri yra bendravimo pagrindas. Sąmoningas ir tikslingas bendravimo gebėjimų tobulinimas, žinių apie bendravimo sampratos ir turinio pokyčius bei radimosi ištakų plėtotė leidžia kiekvienam žmogui įveikti problemas ir konfliktus, su kuriais jis susiduria mokymosi aplinkoje. Straipsnyje akcentuojama, kad institucija bei mokymosi situacijos veikia, keičia suaugusiųjų švietimo procese dalyvaujantį asmenį, apibrėžia jo veiklos, bendravimo, elgsenos kryptis, pobūdį. Ypatingos svarbos įgyja besimokančiųjų gebėjimas mokytis bendraujant ir bendradarbiaujant. Vadinasi, bendravimo gebėjimų plėtojimas yra suaugusiųjų švietimo institucijos funkcija, kurios pobūdį lemia kultūriniai, socialiniai ir kiti aspektai. Bendraujant mokymosi aplinkoje, perimamos žmonijos sukurtos vertybės, pasiekiami laukiami andragogo ir besimokančiojo veiklos rezultatai. Bendravimo savitumų suvokimas yra vienas iš uždavinių, kuriuos turi išspręsti suaugusieji, norėdami vienas kitam padėti išmokti, sužinoti, suprasti. Savęs ir kitų suvokimas yra būtinybė siekiant partneriškos komunikacijos, kuri yra viena svarbiausių suaugusiųjų mokymosi prielaidų.In the article authors discuss communication in a learning environment. Intercourse is one of the most important assumptions of individual’s becoming a human. During the intercourse, people exchange information, create a favorable emotional environment and affect each other. Intercourse is an establishment and maintenance of connection between people, a communication. Communication is the basis of intercourse, collaboration and social activity. For the expression of social activity (for initiative, responsibility, sociability), important are cognitive interests and activity of individuals. Communication in a social learning environment can be defined as a technique of social relations and contact, a social reciprocity of conditions and specific result and as an interaction of various social institutions in order to satisfy intercourse needs and to fulfill learning objectives. The article also analyzes the theory of communication barriers-conflicts and discusses their solutions