Lobbying and lobbying activity tendencies in Lithuania 2000-2013

Mokslinėse diskusijose dažnai pastebima, kad lobizmas yra vienas iš viešosios politikos veiksnių, lemiančių valdymo kokybę. Tačiau praktikoje ši koncepcija dažnai įgyja neigiamų konotacijų. Straipsnyje aptariama lobizmo raida Lietuvoje, nagrinėjamos 2000-2013 m. lobistinės veiklos tendencijos, analizuojami interesų grupių ir lobistinės veiklos keliami iššūkiai viešajai politikai Lietuvoje. Analizė grindžiama 2013 m. atlikto kokybinio tyrimo rezultatais. Tyrimas parodė, kad nepaisant fakto, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, reguliuojančių lobizmą nacionaliniu lygmeniu, teisinis lobistinės veiklos reglamentavimas Lietuvoje nėra pakankamas, kad užtikrintų lobizmo, kaip vieno iš viešosios politikos veiksnių, nuoseklią plėtrą, o lobistinės veiklos priežiūros spragos sąlygoja registruotų lobistų skaičiaus neatitiktį tikriesiems lobistinės veiklos mastams Lietuvoje.In academic discussions it is widely noticed that lobbying is one of the public policy elements indicating quality of governance. However, in practise the concept often acquires negative connotations. The article discusses the lobbying phenomenon in Lithuania, examines the tendencies of lobbying activity and its development in 2000–2013 and analyses challenges for the public policy embedded by various interest groups in Lithuania. The analysis is based on the results of semi-structured in depth interviews with lobbying experts carried out in 2013. The study revealed the challenging issues about the gaps in lobbying legal regulation system in Lithuania. Despite the fact that Lithuania is one of a few countries in Europe which has legal regulation of lobbying activity, as a result of above mentioned issues it could be noticed that the official numbers of registered lobbyists do not represent the amount of lobbying activity in reality