Experiences of the elimination of alcohol related social harm in the neighbourhoods of Lithuanian cities

Straipsnio tikslas yra atskleisti alkoholio vartojimo daromos socialinės žalos šalinimo patirtis kaimynystėje ir nustatyti, kaip tai veikia socialinės atskirties kūrimą. Straipsnyje remiamasi socialinės žalos teorine prieiga, kuri leidžia į alkoholio vartojimo padarinius pažvelgti iš kaimynų, kenčiančių nuo triukšmo, šiukšlinimo, nepagarbos ar prievartos, perspektyvos. 6 „fokus“ grupių ir 33 kokybinių interviu, atliktų Lietuvos didmiesčiuose, duomenys leido nustatyti kaimynų laikyseną socialinės žalos akivaizdoje, kuri varijavo nuo pasyvaus kentėjimo iki aktyvaus formalių institucijų pagalbos ieškojimo. Analizuojant kokybinių interviu duomenis apie socialinę žalą ir vertinant jos sąsają su alkoholio vartojimu ir pardavimu nustatyta, kad barų, naktinių klubų, alkoholiu prekiaujančių parduotuvių ir nelegalios prekybos alkoholiu vietų bei šalia alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų kaimynystė yra didesnės socialinės žalos erdvės. Socialinės žalos mažinimo procese viešosios institucijos veikia pagal gyventojų skundus ir susiduria su įvairiais sunkumais, kurie paprastai pagalbą padaro neveiksmingą. Tada kaimynai socialinės žalos akivaizdoje praranda galią, kurią manė turį iki tol, kol kreipėsi į formalias institucijas. Tokia socialinės žalos mažinimo išdava generuoja marginalizaciją: darantieji socialinę žalą poliarizuojasi, o ją patiriantieji užsidaro už savo buto durų. Šiame procese daugiausiai atsakomybės tenka centrinei ir vietos savivaldai, nuo kurių sprendimų priklauso alkoholio pardavimo ir pagalbos patiriantiems smurtą ar kitą socialinę žalą reglamentavimas. Susidarius situacijai, kai alkoholio pardavėjai agresyvų asmenį tiesiog išmeta į gatvę ir visiškai atsiriboja nuo jo daromos socialinės žalos, reikėtų diskutuoti apie atsakomybių už socialinę žalą subalansavimą mikro-, mezo- ir makrolygmenyse.Article examines experiences of the elimination of alcohol related social harm in the neighbourhoods of Lithuanian cities and evaluates the impact of alcohol related social harm on the construction of social exclusion or marginalization. The article uses the social harm approach that enables to analyse risky alcohol consumption through the neighbourhood experiences of noise, litter, disrespect, abuse and other forms of social harm. Six focus groups and 33 semi-structured interviews with the inhabitants of different neighbourhoods were conducted in the biggest Lithuanian cities in 2012. The data allows us to identify predominant attitudes of neighbours facing social harm; they range from passive suffering to active search for institutional help. The analysis demonstrates that bars, nights clubs, legal and illegal alcohol selling places in the neighbourhood are the risk areas of social harm. Although public institutions attempt to reduce social harm upon citizens’ requests, typically, their help is ineffective. Therefore, neighbours experience the loss of power and feel helpless. Ineffective attempts to reduce social harm generate marginalization and those who experience social harm are isolated. The central and local municipal authorities should take full responsibility for licensing alcohol outlets and providing legislation and tools for the elimination and prevention of social harm. In cases when bars, night clubs or other types of alcohol selling institutions throw drunk and violent persons out into the street and disassociate themselves from their customers’ social harm, the balance of social responsibilities at micro, mezzo and macro levels should be discussed