Long-term effects of reforms in social insurance on the stability of social insurance budget

Straipsnio tikslas: įvertinti antros pakopos pensijų fondų įdiegimo ir senatvės pensijos amžiaus didinimo poveikį socialinio draudimo sistemos stabilumui pokriziniu laikotarpiu. Prognozinių modelių sudarymas atskleidė, kad (tikėtina): Rusijos finansinė krizė ir įstojimas į ES neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio ilgalaikei socialinio draudimo sistemos raidai; statistiškai reikšmingą poveikį ilgalaikei socialinio draudimo sistemos raidai turėjo 1995 m. socialinio draudimo reforma, 2008 m. finansinė krizė ir galimai laisvas darbo jėgos judėjimas. Išlaidų modeliavimas atskleidė, kad (tikėtina): Ilgo laikotarpio reikšmė, link kurios artėja apdraustųjų, dalyvaujančių antros pakopos pensijų fonduose dalis yra 0,74763; antros pakopos pensijų fondų dalyviai neteks beveik 11 % socialinio draudimo senatvės pensijos. Antros pakopos ir pensijos amžiaus vėlinimo vertinimas atskleidė, kad (tikėtina): vėlinant išėjimą į pensiją, pensijų gavėjų skaičių iki 2026 m. pavyks sumažinti 120 tūkst.; ilgalaikėje perspektyvoje antros pakopos pensijų fondų įdiegimas sumažino socialinio draudimo sistemos išlaidas ir padidino sistemos finansinį stabilumą; vėlinant senatvės pensijos amžių, perteklius sistemoje pirmą kartą užfiksuojamas 2015 m. III ketvirtį; naudojant faktinį 2010 m. skolų lygį ir prisilaikant prielaidos, kad mokamos 6 % palūkanos, skolas būtų galima sugrąžinti iki 2024 m. ir pradėti kaupti rezervą; pensijų atstatymas į prieškrizinį laikotarpį, pertekliaus susiformavimą ir skolų sugrąžinimą nukeltų į vėlesnius laikotarpius.In order to address the financial stability problems of public pension scheme, Lithuanian Government adopted two decisions: introduced the second pillar pension funds and raised the retirement age. This paper attempts to evaluate the introduction of these measures on long term stability of public pension scheme in Lithuania during the post-crisis period. The research is focused on public pensions income and expenditure forecasting. The analysis was performed and the conclusions were drawn on the basis of univariate econometric models. The econometric modelling of the public pensions has one advantage compared with other techniques: forecasts mimic trends observed in the past. The analysis revealed that Russian financial crisis of 1998 and the accession to the EU haven’t had any statistically significant effect on the longrun development of the social security system. The dummy variables, representing these structural changes, have not improved predictions. Structural changes, which had statistically significant effect on the development of the public pension scheme, were: social insurance reform of 1995, the financial crisis of 2008 and a possibly free labour movement within the EU. The asymptotic value of membership in second pillar pension funds approaches to 0,74763. As time increases indefinitely, membership in second pillar pension funds approaches to its asymptotic value of 74,76 %. In the long run, the second pillar pension funds reduced the amount of public pension expenditures and increased financial stability. In the absence of pension funds, the system would be imbalanced until the 3rd quarter of 2023. In the presence of them, the system would be imbalanced until the 4th quarter of 2021. It is likely that delaying the retirement, the number of pensioners in 2026 will be reduced by approximately 120 thousands. Increasing the retirement age also results in positive financial effects and the first surplus in public pension schemes may occur in the 3rd quarter of 2015. Overall it is likely that pension funds and increases in retirement age may have a positive effect on the financial stability of public pension scheme