Juozapo Želvio laiškai Jonui Krizostomui Gintilai ir Motiejui Valančiui

Žemaičių vyskupijos kunigas lituanistas Juozapas Želvys (Želvavičius) (1822-1866) buvo kilęs Viešvėnų valsčiaus Matkarstų kaimo (Telšių parapija) laisvųjų valstiečių. 1840 m. įstojo į Žemaičių vyskupijos seminariją. 1847 m. baigė Peterburgo Romos katalikų dvasinę akademiją. Sugrįžęs į Žemaičių vyskupiją tapo Žvingių vikaru. 1847 m. rugsėjo mėn. prieš savo norą buvo paskirtas Maskvos Šv. apaštalų Petro ir Povilo katalikų bažnyčios vikaru bei I kadetų korpuso kapelionu. Kunigaudamas Maskvoje, išleido tikybos bei grožinių darbelių lietuvių, lenkų, vokiečių kalbomis. Duomenų apie Želvio asmenybę nedaug, jo portreto irgi dar nerasta. Juozas Tumas-Vaižgantas rašęs, kad buvęs stambus, tvirtas, labai išsimokslinęs bei iškalbingas, mokėjęs visokių kalbų. Želvio korespondencija beveik neskelbta, daug jos iš viso nežinoma. Vaclovas Biržiška yra paskelbęs jo raporto Žemaičių vyskupijos valdytojui Jonui Krizostomui Gintilai [1847-08-26) ir trijų laiškų vyskupui Valančiui (1851-08-23, 1854-02-04, 1866-01-30) ištraukas. Pirmieji du laiškai šioje publikacijoje pateikiami ištisai, taip pat skelbiami naujai surasti 1856 m. rugsėjo 6 d. ir 1857 m. liepos 26 d. Želvio laiškai Valančiui. Publikuojamas iki šiol nežinomas Želvio laiškas Gintilai, rašytas 1848 m. vasario 5 d. Želvio laiškuose aprašomas gyvenimas Maskvoje, darbai ir pažintys, Saratovo seminarijos organizavimo rūpesčiai. Visi Želvio laiškai labai lyriški, ištisai persunkti artimųjų, tėvynės, jo meiliai vadintos „šventąja žeme", ilgesio, kuriame tarsi nublanksta ir jo darbas, ir gyvenimas, ir kūryba. Laiškai skelbiami lenkų ir lietuvių kalbomis.Juozapas Želvys (Želvavičius) (1822-1866), a priest of the Diocese of Žemaičiai, was born in a family of free peasants in Malkarstai village (the Parish of Telšiai). In 1840 he entered the Seminary of the Diocese of Telšiai. In 1847 he graduated from the Saint Petersburg Roman Catholic Theological Academy. Upon his return to the diocese, he was appointed the curate of Žvingiai. In September 1847, against his will, he was appointed the curate of the St. Peter and Paul Catholic Church in Moscow and chaplain of the First Corps of Cadets. When working in Moscow, he published religious and fiction works in Lithuanian, Polish and German languages. There is not much data about his personality, and none of his portraits have been discovered so far. Juozas Tumas-Vaižgantas described Juozapas Želvys as a big, firm and very well educated and eloquent man. He could speak many languages. Želvys’s correspondence has been left practically unpublished, and its major part is unknown. Vaclovas Biržiška published extracts from his reports to the administrator of the Diocese of Žemaičiai Jonas Krizostomas Gintila (26-05-1847) and three letters to Bishop Valančius (23-08-1851, 04-02-1854, 30-01-1866). The first two letters are published in full and the newly discovered Želvys’ letters to Valančius as of 6 September 1865 and 26 July 1857 are also presented. Previously unknown Želvys’s letter to Gintala of 5 February 1848 describes his life, work, acquaintances in Moscow as well as his participation in the organisation of the Seminary of Saratov. All Želvys’ letters are very lyrical and abundant in his yearning for his family and motherland thus leaving his work, his creation and his life aside. The letters are published in Lithuanian and Polish