Recenzijoje aptariama Elenos Baliutylės knyga “Laiko įkaitė ir partnerė: Lietuvių literatūros kritika 1945-2000”. Pažymima, kad studija vertinga ne tik faktografine medžiaga, bet ir išorine bei vidine logika, todėl daro vientiso konceptualaus darbo įspūdį. Joje remtasi visomis nuo Atgimimo laikų Lietuvoje pasirodžiusiomis studijomis, dokumentų rinkiniais. Atskleidžiama, kad studijoje ypač nuodugniai išlukštentas sovietmečio literatūros ir jos vertinimo pagrindu tapęs socrealizmas. Daug dėmesio skirta ne tik sąvokos apibrėžimams, t.y. bandymams apibrėžti iš esmės neapibrėžiamą dalyką, bet ir užčiuopti sąvokos pokyčius žvelgiant į sovietmetį diachroniškai. Įvertinamas autorės darbas atskleidžiant, kaip socrealizmo principus taikė atskiri lite...