Europos Bendrijos institucijų funkcijos ir galimas valdžios perteklius: ar yra privalomosios valdžios ribos šalims narėms?

Europos Bendrijos teisės ir valstybių narių teisės santykio klausimas, nepaisant bendros Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, yra vis dar diskutuotinas. Ne tik kai kurioje literatūroje, bet ir valstybių narių aukščiausiųjų teismų praktikoje dažnai keliamas Bendrijos teisės viršenybės klausimas. Diskutuojama ne dėl principų dažniausiai laikomasi nuostatos, kad tam tikri Konstitucijos straipsniai negali būti keičiami, todėl negali būti integruojami. Taip pat laikomasi pozicijos, kad Europos Bendrijos teisė privaloma tik tuo atveju, kai ji reglamentuoja valstybių narių Europos Bendrijos institucijoms perduodamą kompetenciją. Pagal Europos Bendrijos teisę Bendrijos institucijų kompetencijos viršijimas yra niekinis, todėl Europos Teisingumo Teismas privalo šiuos teisės aktus korėguoti arba panaikinti. Tačiau Bendrijos ir valstybių narių teisės konflikto neįmanoma išvengti tada, kai teismai, pavyzdžiui, Vokietijos Federalinis teismas, nesutikdami su Europos Teisingumo Teismo pateiktu Bendrijos institucijų kompetencijos išaiškinimu, reikalauja Europos Teisingumo Teismo sprendimus paskelbti ultra viręs aktais. Tokia valstybių narių teismų kompetencija yra nesuderinama su dabar jau aksioma tapusiu tarptautinės teisės primatu, kuris taip pat reglamentuoja Bendrijos ir valstybių narių teisės santykį. Juk Europos Bendrijos sutartis taip pat yra ir tarptautinė sutartis, todėl jai taikomos tarptautinės teisės nuostatos. Tarptautinės teisės normos draudžia valstybei remtis nacionaline teise, jei ji atsisako vykdyti sudarytos sutarties nuostatas. Jei Europos Bendrijos sutartyje būtų įtvirtintų nuostatų, kurios leistų peržengti Bendrijai suteiktą kompetenciją, jos jau seniai būtų pakeistos, nes sutartis taikoma daug metų. Sudarant Europos Bendrijos sutartį, reikėjo atsižvelgti į nacionalinių teisės sistemų ypatumus, todėl sutarties šalys privalėjo sutikti dėl šių ypatumų įtvirtinimo sutartyje. Negalima teigti, kad kiekviena sutartis galioja tol, kol nacionalinis teismas paskelbia sutartį arba jos dalį negaliojančia. Toks teigimas pažeistų pagrindinį tarptautinės teisės principą pacta sunt servanda. Tarptautinių organizacijų teisėje taikomas funkcionalumo principas galioja taip pat ir valstybių ir Europos Bendrijos teisės santykiui. Remiantis šiuo principu, valstybės, kurios įsteigia tarptautinę organizaciją ir suteikia jai tam tikrą kompetenciją, sutinka, kad organizacijos padaliniai patys nustatytų savo kompetenciją. Būtina atsižvelgti į ultra viręs aktų nuostatas, išskyrus tuos aktus, kurie pažeidžia pagrindinius principus, kaip tai yra įtvirtinta Europos Bendrijos sutarties 6 straipsnio 1 pastraipoje. Europos Sąjungos valstybės narės gali kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl Europos Bendrijos teisės išaiškinimo. Tačiau tai yra teismingumo klausimas. Ginčo sprendimas pasitelkiant nepriklausomą instituciją reiškia tai, kad nė viena šalis, priimdama savo sprendimą, neturi teisės nepaisyti Teisingumo Teismo sprendimo nuostatų