[Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos]

Recenzijoje aptariami periodinio leidinio „Lietuvos etnologija“ (nuo 2001 m. leidžiamo Lietuvos istorijos institute) pirmieji du tomai, kurių sudarytojas – Vytis Čiubrinskas. Pirmame tome Lietuvos ir užsienio autorių straipsniuose nagrinėjami šiuolaikinės etnologijos raidos klausimai ir tapatybės kaitos procesai, susiję su istorijos ir atminties problematika. Lyginamuoju požiūriu tyrinėjami tapatybės kaitos procesai Havajuose ir Graikijoje. Svarstoma apie etnologijos padėtį sovietmečio Lietuvoje, jos raidą pokomunistiniu laikotarpiu ir dabarties pokyčius Lietuvoje bei Švedijoje. Straipsniuose svarstomi įvairūs lietuviškojo identiteto, etninės tapatybės ir etniškumo apibrėžties klausimai. Etnologijos tyrimų kontekste analizuojama lietuviškosios diasporos Latvijoje padėtis ir papročių teisės kaita. Pirmasis tomas yra dedikuotas žymiam lietuvių etnologui Vaciui Miliui, todėl leidinys užbaigiamas šio mokslininko straipsniu apie lietuvių folkloro tyrinėjimus egzilyje. Antrasis „Lietuvos etnologijos“ tomas išleistas socialinių ir politinių pervartų metu, kai Lietuva įstojo į Europos bendriją. Todėl etnologai ir sociokultūrinės antropologijos atstovai sutelkia dėmesį į žmonių elgesio ir mentaliteto panašumus bei skirtumus. Gvildenami universalūs sekuliarizacijos ir akultūracijos procesai, bendro europinio paveldo ir savitų etninių bei lokalinių tradicijų bruožai. Autoriai rekonceptualizuoja kultūrinio paveldo ir tradicijų klausimus, analizuoja etninius stereotipus, tradicijos ir kaitos sąveikas, regionines, jaunimo subkultūrines ir kitas marginalizuotų grupių tapatybes.The review discusses the first two volumes of the periodical “Lietuvos etnologija” [Lithuanian Ethnology] (published since 2001 in the Lithuanian Institute of History), compiled by Vytis Čiubrinskas. The articles of Lithuanian and foreign authors in Volume I focus on the issues of modern ethnological development and identity shift processes, related to the problems of history and memory. A comparative approach is employed to investigate identity shift processes in Hawaii and Greece. The situation of ethnology in Soviet Lithuania, its development during the post-Communist period and current changes in Lithuania and Sweden are considered. The articles focus on various issues of the definition of Lithuanian identity, ethnic identity and ethnicity. The situation of Lithuanian diaspora in Latvia and the change of common law are analysed in the context of ethnological research. Volume I is dedicated to prominent Lithuanian ethnologist Vacys Milius; therefore, the publication is finished with the article of this scientist about the investigation of Lithuanian folklore in exile. Volume II was published during social and political reforms, when Lithuania acceded to the European Community. Therefore, ethnologists and representatives of sociocultural anthropology focus on the similarities and differences of human behaviour and mentality. The universal secularisation and acculturation processes, features of common European heritage and distinct ethnic and local traditions are explored. The authors reconceptualise the issues of cultural heritage and traditions, analyse ethnic stereotypes, interaction of tradition and change, as well as regional, youth subcultural and other marginalised group identities