Baltic substratum in the languages of the Eastern Slavs

Straipsnyje nagrinėjamas baltų substratas rytų slavų kalbose. Autorė teigia, kad kadangi substratas yra platesnės - kalbų tarpusavio sąveikos - problemos dalis, jis neretai, ypač leksinis substratas, tapatinamas su skoliniais siaurąja prasme, bet dar dažniau prisiminti substrato veikimą kliudo ypatingas baltų ir slavų santykių pobūdis, sąlygojęs itin gausų ekskliuzyvinių bendrybių kiekį, paprastai priskiriamą bendros kilmės reiškiniams. Pažymima, kad šiandien jau galima nurodyti teritorijas, kuriose argumentuotai konstatuojamas baltiškojo substrato veikimas: vakaruose- Oderio ir Vyslos tarpupis ir Lenkijos šiaurės rytai, pietuose - visa Baltarusija ir Ukrainos šiaurė, tiksliau, tas jos regionas, kuris apima pietų Polesę bei gretimus rajonus. Pabrėžiama, kad šitos senųjų baltų genčių paplitimo ribos iš esmės yra nustatytos remiantis baltiškų hidronimų arealu bei archeologinių baltams priskiriamų kultūrų teritorijomis. Tuo tarpu apeliatyviniai baltizmai aptinkami ne visame nurodytame plote tolygiai ir ne visi jie yra substratinės kilmės Pateikiamas ir komentuojamas S. Myznikovo sudarytas atlasas, atkreipiant dėmesį, kad rusų leksikologai baltizmais linksta laikyti tik tuos žodžius, kurie buvo paskolinti tiesiai iš baltų kalbų. Tačiau autorės nuomone, baltistams, tyrinėjantiems baltų kalbų leksikos istoriją ir įtaką kitoms kalboms, turi rūpėti visas baltiško žodžio kelias su visomis „tarpinėmis stotelėmis", nes tai įgalina geriau pažinti tą senųjų baltų genčių ir jų kalbų istorijos tarpsnį, apie kurį nėra rašytinių dokumentų.The paper analyses the Baltic substratum in Eastern Slavic languages. The author claims that the substratum is part of the bigger problem – language interaction, thus it, particularly the lexical substratum, is often identified with loanwords in the narrow sense. However, substratum functioning is even more often forgotten due to the special nature of Baltic and Slavic relationship that determined a particularly abundant number of exclusive common aspects, which is typically attributed to the phenomena of common origin. It should be noted that today we may indicate territories that reasonably state the functioning of the Baltic substratum: in the west – between the Rivers Oder and Vistula and North-Eastern Poland, in the south – the entire Belarus and Northern Ukraine, to be precise, its region covering Southern Polesie and the adjacent areas. It should be noted that these boundaries of the spread of the old Baltic tribes have been basically set on the basis of the habitat of Baltic hydronyms and the territories of archaeological Baltic cultures. Meanwhile appellative Balticisms are not found evenly across the indicated area and not all of them belong to the substratum. The paper presents and comments upon the atlas compiled by S. Myznikov, noting that Russian lexicologists tend to consider only the words that were borrowed directly from the Baltic languages as Balticisms. However, according to the author, Baltic linguists who investigate the history of Baltic lexis and the influence of Baltic languages on other languages have to care about the entire path of the Baltic word with all “intermediate stops”, because this allows better knowing the period of history of the old Baltic tribes and their languages which has not ben recorded in written sources