Battle of Orsha in Polish narrative sources

Straipsnyje tiriama, kaip XVI a. tekstuose atspindimas Oršos mūšis (1514 m. rugsėjo 8 d.), kuriame LDK ir Lenkijos Karalystės kariaunos kovėsi su Didžiosios Maskvos Kunigaikštystės pulkais. Keliama užduotis ne pateikti įvairių mūšio aprašymų rašytiniuose šaltiniuose analizę (kas jau buvo ne kartą įvairių tyrinėtojų atlikta) bet atskleisti šių šaltinių reikšmę visuomenės istorinio sąmoningumo formavimuisi; jų, pasak Jano Assmanno, vienijančią struktūrą. Šis vienijantis poveikis pasiekiamas tekstuose daug kartų kartojant tą patį siužetą: tiek mūšio amžininkų, tiek ir autorių, priklausančių vėlesnėms kartoms. Vadovaujantis Janu Assmannu, visai tai veda į socialiai reikšmingą istorinės žiūros chronologinį tęstinumą; ši žiūra formuojama pasitelkiant atminties figūras, tekstinę ir ritualinę darną. Teigiama, jog LDK istoriniam sąmoningumui didžiausią įtaką turėjo lenkiškosios Miechowitos, Decijaus, Wapowskio, Bielskio, Stryjkowskio ir kitų kronikos: jos buvo išspausdintos dideliais tiražais ne tik LDK, bet ir visoje Europoje. Rytų Slavų kronikų rankraščiai skaitytojų gausos prasme su jomis varžytis negalėjo. Maskvos ir Novgorodo-Pskovo aprašymai yra gerokai labiau šališki nei šaltiniai iš LDK ar Lenkijos teritorijos. Dėl gausių minėtųjų šaltinių leidimų XVIII-XX a. Oršos mūšis tapo atminties figūra, o mūšio laukas – atminties vieta visiems žmonėms, kurie save laiko teisėtais LDK kultūros paveldėtojais.The paper investigates how the texts of the 16th c. reflect the Battle of Orsha (8 September 1514), in which the soldiery of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and the Kingdom of Poland fought against the regiments of the Grand Duchy of Moscow. The paper aims not to present the analysis of various descriptions of the battle in written sources (which has already been carried out by different researchers), but to reveal the significance of these sources for the formation of historical consciousness of society; the uniting structure according to Jan Assmann. This uniting effect is achieved by repeating the same story in texts for many times: by both the contemporaries of the battle and authors from later generations. According to Jan Assmann, all this leads to socially significant chronological continuity of historical viewing; this viewing is formed by invoking the figures of memory, textual and ritual harmony. The Polish chronicles by Miechowita, Decius, Wapowski, Bielski, Stryjkowski and others are said to have had the biggest influence on the GDL historical consciousness: they were printed in large circulations not only in the GDL, but also across Europe. The manuscripts of Eastern Slavic chronicles could not compete with them with regard to the number of readers. Moscow and Novgorod-Pskov descriptions are much more biased than sources from the GDL or Polish territories. Due to abundant issues of the mentioned sources in the 18th–20th c. the Battle of Orsha became a figure of memory, and the battle field – a place of memory for all people who consider themselves to be the legitimate successors of the GDL culture