Problematic aspects of the perpetuation of the armed resistance

Pirmieji bandymai prisiminti pokario kovas viešajame Lietuvos diskurse išryškėjo prieš Nepriklausomybės atkūrimą – Sąjūdžio metais. Pokario kovų reabilitavimas pirmiausia pasireiškė įamžinimo klausimu, kuris Lietuvoje aktualus jau daugiau nei du dešimtmečius. Partizaninis karas Lietuvoje iki šiol prisimenamas pastebint kraštutinumus (nuo herojų iki banditų), įamžinimas pirmiausia suvokiamas kaip anuomet kovojusiųjų reabilitavimas visuomenės akyse. Problemas padidina nors ir demokratiška, tačiau aiškiai neapibrėžta ir nedeklaruojama valstybės politika ginkluotos kovos įamžinimo klausimu, kuri priverčia susimąstyti, kad toks didelis problemų mastas įamžinimo srityje gali būti paveiktas kur kas rimtesnių priežasčių nei vien tik dėl dažniausiai kaltinamo artimųjų masinio savavališkumo. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis šio tyrimo tikslas yra įvertinti ginkluotos rezistencijos įamžinimo specifiką Lietuvoje, išryškinti iš to kylančias problemas ir pateikti Ukrainoje vyraujančią ginkluotos rezistencijos įamžinimo situaciją, kuri istoriniu partizaninio pasipriešinimo kontekstu ypač artima Lietuvai. Ukrainos pasipriešinimo istorija dažniausiai yra lyginama su Lietuvoje vykusiomis pokario kovomis, jų taktika, patirtais nuostoliais ir kitais ginkluotos rezistencijos aspektais. Taigi šiame straipsnyje taip pat analizuojamas bei lyginamas Lietuvos ir Ukrainos ginkluotos kovos įamžinimo klausimas. Išryškinamos skirtingos dviejų šalių problemos, kurios pirmiausia kyla dėl kitokios aukščiausiosios valdžios laikysenos.The first attempts to remember post-war fights in the public Lithuanian discourse came to light before restoration of independence, i.e. during the Sąjūdis period. Exculpation of post-war fights initially manifested in the issue of commemoration, which has been relevant in Lithuania for more than two decades. The partisan war in Lithuania is to date recalled by noting extremities (from heroes to bandits); commemoration is primarily perceived as the exculpation of past fighters in the eyes of society. The problems are aggravated by the national policy on the commemoration of armed fights, although democratic yet explicitly not defined and not declared, which makes think that such a wide scope of problems in the area of commemoration may be affected by far more serious reasons than only due to most frequently accused massive self-will of relatives. The main aim of the research is to evaluate the specifics of commemoration of armed resistance, highlight related problems and present the situation of commemoration of armed resistance in Ukraine, which is particularly close to Lithuania by the historical context of partisan resistance. The history of Ukraine’s resistance is mostly compared to the post-war fights in Lithuania, their tactics, losses incurred and other aspects of armed resistance. The paper therefore also analyses and compares the issue of commemoration of Lithuanian and Ukrainian armed fight. It points out the different problems of both countries, which primarily arise out of the different position of the highest authorities