Cult of Saint Mary Magdalene De'Pazzi in the Baroque culture of Lithuania: images and historical reality

Remdamasi ikonografiniu paveldu, XVII-XVIII a. tekstais ir analizuodama šventųjų adoravimo socialinį kontekstą autorė straipsnyje bando atskleisti šv. Marijos Magdalenos de'Pazzi kulto įvairialypes bei daugiasluoksnes prasmes: sakralinę ir politinę reikšmę XVII a. antrosios pusės Lietuvos baroko kultūroje ir Bažnyčios istorijoje, taip pat nagrinėja, kaip šventųjų – religinių tiesų skleidėjų — garbinimas veikė skirtingų Europos regionų bendravimą, akcentuojantį diplomatinius santykius tarp didikų dvarų, ir kartu intelektualinių vertybių sklaidą bei jų poveikį politinei raidai, neatsiejamai nuo krikščionybės istorijos konteksto. Autorė teigia, kad sugretinus Šv. Marijos Magdalenos de'Pazzi didžiosios koplyčios Florencijoje ir Pažaislyje ikonografinę idėją matyti, jog čia dominuoja šventosios karmelitės dvasinio ryšio su šv. Augustinu išaukštinimas. Ši meninė charakteristika, atsiskleidžianti Pacų giminės barokinėse fundacijose, autorės manymu, liudija, kad valdančiajai Pacų giminei buvo toli gražu nesvetima laikmečiui būdinga jansenizmo dvasia, o ypač Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui Mykolui Kazimierui Pacui. Pacų giminės pasišventimą šventajai „giminaitei“ autorė aptinka ir nagrinėja ir kitų šios šeimos narių panegiriniuose ar proginiuose kūriniuose. Straipsnyje daroma išvada, kad i šv. Marijos Magdalenos de'Pazzi relikvijos ir jos kulto sklaida Lietuvoje XVII a. antroje pusėje, t. y. dvasinio Katalikų bažnyčios atgimimo laikotarpiu, siejosi su pontifikato interesais šiame regione ir turėjo diplomatinę reikšmę Šventojo Sosto ir Lietuvos didikų Pacų politinei veiklai Respublikoje.Based on iconographic heritage and the 17th–18th c. texts as well as analysing the social context of adoration of the saints, the author seeks to reveal various multi-layer meanings of the cult of Saint Mary Magdalene of Pazzi: the sacral and political significance in Lithuanian Baroque culture and Church history of the second half of the 17th c. The author also analyses how adoration of the saints – the prophets of religious truths – affected the communication of different European regions, emphasising diplomatic relations between noblemen’s manors, and the spread of intellectual values and their impact on political development which is inseparable from the context of Christianity history. According to the author, the comparison of the iconographic idea of Saint Mary Magdalene of Pazzi in the Great Chapel in Florence and Pažaislis reveals exaltation of the spiritual relationship of the Saint Carmelite and Saint Augustine. This artistic characteristic that is revealed in the baroque foundations of the Pacas family testifies that the governing Pacas family, in particular Mykolas Kazimieras Pacas, Great Hetman of the Republic of Lithuania, was associated with Jansenism characteristic to that period. The author also finds and analyses evidence of dedication of the Pacas family to the saint “relative” in the panegyric or special-purpose works of other family members. The author concludes that the relics of Saint Mary Magdalene of Pazzi and the spread of her cult in Lithuania in the second half of the 17th c., i.e. during the spiritual rebirth of the Catholic Church, were associated with the interests of the pontificate in this region and had a diplomatic significance for the political activities of the Holy See and the Lithuanian noble Pacas family in the Commonwealth