Peculiarities of value socialisation processes of the children in ward institutions

Į vaikų globos namus atvykusių vaikų ankstesnė patirtis ne visuomet palanki adekvačiai vaiko socialinei raidai. Siekiant maksimaliai gerinti šių vaikų gyvenimo ir ugdymo kokybę, aktualu pažinti vaikų nuostatas, vertybes ir tipinius veiksnius, lemiančius besiformuojantį gyvenimo požiūrį. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame siekta nustatyti vaikų globos namų auklėtinių vertybinės socializacijos bruožus. Tyrime dalyvavo 86 įvairių Lietuvos vietovių vaikų globos namų auklėtiniai (12-16 m. amžiaus), kurie buvo apklausti interviu metodu pagal standartizuotą klausimyną. Taip pat vykdyti pokalbiai su respondentų auklėtojais, atlikta globos ir ugdymo dokumentų analizė. Nustatyta neigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp elgesio problemų ir požiūrio į suaugusius, tuo tarpu tarp požiūrio į mokymąsi ir pedagogus, taip pat tarp požiūrio į pedagogus ir bendraamžius nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys. Išryškėjo tokios svarbiausios globos namų auklėtinių vertybės: sveikata, meilė, šeima. Jos atitinka dabartinės visuomenės vertybines tendencijas, bet kartu jos labiausiai susijusios su nepatenkintais netekusių šeimos, tėvų globos vaikų svarbiais poreikiais ir atspindi tai, ko jiems labiausiai trūksta institucinio gyvenimo sąlygomis. Tyrime dalyvavusių globos namų auklėtinių vertybių sistemoje nėra tikėjimo, dvasingumo, prieraišumo, garbės. Retais atvejais jie vertina sąžiningumą, ištikimybę, atsakomybę, dėmesingumą kitam žmogui, atvirumą, kantrumą ir kt. Tai rodo, kad tyrime dalyvavusių paauglių vertybių skalė siauroka, dominuoja pragmatiškumas.The previous experience of children who come to the child care home is not always favourable to the adequate social development of the child. Seeking a maximum improvement of the life and education quality of these children, we should be aware of children’s attitudes, values and typical factors that determine the forming life outlook. The paper presents a study that aims to establish the features of value socialisation of children from the child care homes. The study involved 86 children (aged 12–16) from different Lithuanian child care homes, who were interviewed according to a standardised questionnaire. The respondents’ tutors were also interviewed; the analysis of care and education documents was carried out. The study established a negative statistically significant correlation between behavioural problems and the attitude to adults, meanwhile a positive statistically significant correlation was established between the attitudes to learning and pedagogues, and between the attitudes to pedagogues and peers. Health, love, family are among the key values of children from child care home. They correspond to the value tendencies of contemporary society, but they are also mostly related to unmet important needs of children deprived of families and parents and reflect what they highly lack under the conditions of institutional care. The value system of children involved in the study does not include belief, spirituality, affection, and honour. In rare cases they appreciate honesty, faith, responsibility, attention to another person, openness, patience, etc. This testifies that the value scale of teenagers involved in the study is narrow; pragmatism prevails