Pattern of the conquest of the Polabian Slavs and Western Baltic lands from the point of view of Christianization of the Baltic tribes

Baltų genčių christianizacija paženklinta prievartos. Dažniausiai kaltė verčiama Vokiečių ordinui. Lenkų istoriografijoje kurį laiką buvo gaji mintis, esą vokiečiai kariavo, o lenkų misionieriai – ne. Dabar šis požiūris jau nėra absoliutinamas. Lietuvių istoriografijoje christianizacijos proceso bei Vokiečių ordino vertinimas taip pat kontroversiškas. Norint suprasti christianizacijos, užkariavimų politikos ir kryžiaus karų ideologinį kontekstą, svarbu atsižvelgti į vietos diduomenės interesus, kurie skleidėsi 1) steigiant bažnytinius darinius; 2) fiskalinėje politikoje; 3) reikalaujant laikytis krikščioniškojo gyvenimo normų ir paklusnumo užkariautojui. Prūsijoje ir Livonijoje, kaip ir Paelbio slavų žemėse, teisinis krikščionybės įforminimas taip pat vyko minėtais trimis būdais: 1) Livonijoje ir Prūsijoje įsteigtos vyskupijos, pirmosios bažnyčios ir vienuolynai. Tačiau taškinė christianizacijos fazė pastebima ne tiek vietos diduomenės rezidencijose, kiek atvykusių užsienio pirklių, vyskupo bei jo vasalų rezidencijose. 2) Fiskalinėje politikoje skirtumas tas, kad mokesčius rinko ne vietos diduomenė, o užkariautojas, tad šis kelias vietos diduomenei sustiprėti buvo užkirstas. 3) Prūsijoje (ir Livonijoje) užkariautojai paklusnumą siejo su krikščioniško gyvenimo normų adaptacija. Ištikimi ordinui buvo tie, kurie laikėsi krikščioniško gyvenimo normų ir uoliai tarnavo užkariautojams, nors pretenduoti į aukštesnius postus net vietos diduomenei buvo uždrausta. Paelbio slavų (įskaitant ir Pamario) užkariavimas buvo panašus į Baltijos jūros rytinės pakrantės užkariavimą. Tačiau Vokiečių/Livonijos ordinas užkariautose žemėse vykdė politinę ir socialinę prievartą, ir tuo Baltijos jūros rytų pakrantės nukariavimas skyrėsi nuo Paelbio slavų ir Pamario nukariavimo.The Christianisation of Baltic tribes was marked by Teutonic Order’s coercion. The thought that Germans made war and Polish missionaries did not was popular in Polish historiography for some time. In Lithuanian historiography the evaluation of the Christianisation process and the Teutonic Order is also controversial. In order to understand the ideological context of Christianisation, conquest policy and Crusades, it is important to pay regard to the interests of the local elite, which manifested: 1) in the establishment of church structures; 2) in fiscal policy; 3) in the demand to observe the norms of Christian life and obey the conquerors. In Prussia and Livonia, like in the Polabian Slav lands, the legitimation of Christianity was also executed in three ways. 1) Dioceses, first churches and monasteries were established in Prussia and Livonia. However, this Christianisation period was observed in the residences of incoming foreign merchants, the bishop and his vassals. 2) Concerning fiscal policy, taxes were collected not by the local elite, but by the conqueror, thus blocking this way of strengthening of the local elite. 3) In Prussia (and Livonia) the conquerors associated obedience with the adaptation of the norms of Christian life. Those who observed the norms of Christian life were considered to be loyal, though even the local elite could not claim for higher posts. The conquest of the Polabian Slavs (including Polish Pomeranian areas) was similar to the conquest of the eastern shore of the Baltic Sea. However, the Teutonic/Livonian Order executed the political and social coercion in the conquered lands, and in this aspect the conquest of the eastern shore of the Baltic Sea differed from the conquest of Polabian Slavs and Pomerania