Žudiko socialinės dezadaptacijos raida pagrindiniais jo gyvenimo tarpsniais

In the article the results of a large multi-disciplinary study of 521 murders in Lithuania is presented. The aim of this study is to investigate the suitability of the most important modern criminological theories for the interpretation of homicides and their committers in this country. The paper presents a part of this study dealing with the development of the future murderer’s personality during his life before the commitment of the crime: childhood, adolescence, youth, and the period just before the commitment of the crime. A questionnaire of 206 questions was designed and distributed to 521 persons convicted for a homicide. In the present article the authors present the results of the analysis of the answers of the murderers’ to 109 questions, focused on different kinds of criminal activities and different manifestations of their social, psychological, economical disadaptation at the main stages of their personal development. For each stage, the correlations between different manifestations of one’s disadaptation and delinquent/criminal activities are examined, a multidimensional component analysis (with Direct Oblimin rotation applying Kaizer normalization) is carried out. Characteristic sets of factors for each stage are presented and interpreted in terms of the interaction between the future murderer’s general disadaptation at a certain stage and an increasing criminal involvement (which can be interpreted in the broadest way: criminal culture, activities, communication, perception, etc.). The concept of criminogenic disadaptation (increased probability for a person to commit a crime, in the present research - a homicide) is proposed. This concept suggests that the basis for the criminogenic disadaptation (at least in the case of this study) is an inner tension caused by the general disadaptation and the factors that channel this tension into a criminal act. It is suggested that this channeling does not reduce the tension and, therefore, causes further criminalization. Therefore, the criminogenic disadaptation causes a situation in which any personal problem directly becomes a new stimulus to criminal activities. With reference to the results of the present empirical research, it is shown that such a path to crime commitment was the most typical among the murderers under investigation. The possible ways to improve the criminal police and crime prevention strategies are suggested in the paper.Straipsnyje aptariami 521 žudiko (tyčinius nužudymus padariusių asmenų) kompleksinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas 2007 m. Jo duomenys apibūdina visą žudikų kontingentą mūsų šalyje. Remiantis tyrimo duomenimis straipsnyje nagrinėjama, kokia vaikystės, paauglystės ir jaunystės laikotarpiais, taip pat prieš pat nusikaltimą buvo būsimojo žudiko asmenybės raida ir padėtis, dėl kurių iš esmės padidėjo tikimybė, kad jis padarys nusikaltimą. Remiantis daugiamate statistine analize (pagrindinių komponenčių metodas su Direct Oblimin rotacija taikant Kaizerio normalizaciją) buvo išaiškinti ir apibūdinti giluminiai (latentiniai) dezadaptacijos faktoriai, veikiantys kiekviename atskirame žudiko gyvenimo tarpsnyje. Buvo ištirtas šių faktorių poveikis didinant galutinę bendrąją būsimojo žudiko dezadaptaciją nužudymo padarymo laikotarpiu. Remiantis tyrimo medžiaga ištirtas šios bendrosios dezadaptacijos kriminogeniškumo atsiradimo mechanizmas. Pagrįsta būsimojo žudiko kriminogeninės dezadaptacijos teorija. Jos pagrindas yra teiginys, kad būsimųjų žudikų bendroji dezadaptacija iš esmės pakito ir tapo kriminogenine dezadaptacija, kai įvairiausio pobūdžio asmens problemos ir jų pasekmės tiesiogiai virsta kriminalinio elgesio priežastimis (motyvais, aplinkybėmis). Taigi susidaro labai pavojinga kriminogeninė situacija, kai paaštrėjusios bet kokios asmens problemos tiesiogiai padidina jo pasirengimą padaryti žmogžudystę. Remiantis atliktu žudikų tyrimu pagrindžiamas teiginys, kad jų kriminogeninė dezadaptacija plėtojosi būtent taip: pagrindiniais jų gyvenimo etapais didėjanti bendroji dezadaptacija (nesugebėjimas adekvačiai spręsti gyvybiškai svarbias problemas, iškylančias įvairiose jų gyvenimo srityse, ypač šeimoje, mokykloje, darbovietėje) kėlė įtampą, nepasitenkinimą ir agresiją, o būsimieji žudikai, susiję su kriminaline terpe (susidūrimas su ja šeimoje, per bendraamžius ir kitaip), nukreipia šią įtampą ir nepasitenkinimą į vis ryžtingesnį pasirengimą spręsti visas problemas didindami kriminalinį aktyvumą. Remiantis tyrimo rezultatais siūlomi būdai baudžiamajai politikai ir nusikalstamumo prevencijos strategijai tobulinti