Ivanas Loboika istorijoje ir istoriografijoje

Vos prieš metus Minske išleista viena iš pažiūros kukli knyga niekaip negalėjo likti nepastebėta XIX a. tyrėjų, o ir šiaip istorinės literatūros mėgėjų, juolab Lietuvoje. Jau vien todėl, kad knygos pavadinime fiksuotas Vilniaus vardas, o viršelius puošia Jono Kazimiero Vilčinskio „Album de Wilna“ vaizdai. Pagrindiniai šio leidinio herojai – du mūsų kultūros, mokslo bei politikos istorijoje ryškūs vardai, du Imperatoriškojo Vilniaus universiteto profesoriai – Joachimas Lelewelis (1786-1861) ir Ivanas Loboika (1786-1861). Knygoje publikuojami du skirtingu laiku rašyti garsiąją filomatų ir filaretų, taigi iš dalies ir Vilniaus universiteto likvidavimo bylą, gvildenantys tekstai – J. Lelewelio ir I. Loboikos prisiminimai. Kitaip tariant, ši ne Lietuvoje leista ir knygos sudarytojo Aleksandro Fedutos žodžiais, pirmiausia rusakalbiui skaitytojui skirta knyga, gana svarbi ir mums. Ir ne tik dėl perdėm lietuviškos, vis dar aktualumo neprarandančios vadinamosios universitetinės tematikos, ne tik dėl originalios knygos struktūros, t. y. gana netikėtos dviejų asmenybių – „protingo lenko ir protingo ruso, žmonių sąžiningų ir padorių, J. Lelewelio ir I. Loboikos, palikusių palikuonims įvykusios tragedijos liudijimus“, sugretinimo, bet ir dėl antrosios knygos dalies – pirmą kartą pilnai skelbiamų I. Loboikos prisiminimų. Lyginant su jau anksčiau ne kartą publikuotu ir itin dažnai mokslinėje literatūroje cituojamu J. Lelewelio kūriniu, šio anksčiau tik fragmentiškai žinomo istorijos šaltinio paskelbimas laikytinas tam tikra moksline sensacija. Knyga ne be priekaištų. Bet klaidų ir netikslumų pasitaiko visuose, ypač kolektyviniuose darbuose, ir būtų neteisinga ir netgi negarbinga akcentuoti tik juos. Apskritai leidinys gerai apgalvotas, turi savo tikslą, savo idėją, nors diskutuotiną.One seemingly modest book, published in Minsk hardly a year ago, could not remain unnoticed by the 19th c. researchers and fans of historical literature, especially in Lithuania. The title of the book mentions Vilnius and its covers are illustrated by the pictures from Jonas Kazimieras Vilčinskis’ “Album de Wilna” [Album of Vilnius]. The main characters are two prominent personalities in our cultural, scientific and political history, professors of the Imperial Vilnius University – Joachim Lelewel (1786–1861) and Ivan Loboiko (1786–1861). The book publishes two texts – the memoirs of Lelewel and Loboiko – written at a different time and analysing the famous Philomath-Filaret, hence partially Vilnius University liquidation case. In other words, this book, which was published outside Lithuania and primarily targeted at the Russian audience, according to its compiler Alexander Feduta, is rather important for us too. Not only due to its Lithuanian university topic, which is still relevant, and not only due to its original structure, i.e. a rather unexpected comparison of two personalities, but also due to the second part of the book which for the first time fully publishes the memoirs of Loboiko. Compared to Lelewel’s work that had been previously published for many times and very often cited in scientific literature, the publication of this historical source, which had been previously known only fragmentally, is considered a scientific sensation. The book is not flawless. However, mistakes and inaccuracies are present in all, particularly collective, works, and it would be wrong and even disrespectful to point these out. The publication is generally well thought out, has its aim and idea, although a disputable one