Polysemy and synonymy

Straipsnyje kvestionuojamas vienas iš šiuolaikinės leksinės semantikos teiginių, kad kiekviena reikšme vartojamas daugiareikšmis žodis įeina į ne tas pačias leksines semantines paradigmas ir turi vis kitus sinonimus. Tyrimo objektas – semantinė daugiareikšmio veiksmažodžio „mesti” struktūra, jos santykiai su įvairiais sinonimais. Atliktas tyrimas tik iš dalies patvirtina teiginį, kad kiekviena reikšme vartojamas daugiareikšmis žodis turi vis kitų sinonimų. Galima butų daryti prielaidą, jog aptariamasis teiginys nepaneigiamas tik tais atvejais, kai iš esmės skiriasi atskiromis reikšmėmis vartojamų veiksmažodžių valentingumas. Tačiau ją dar reikia patvirtinti daugelio kitų žodžių semantinės struktūros tyrimais. Deja, šiuo aspektu kol kas lietuvių kalbotyroje detaliau ištirti tik tokie veiksmažodžiai, kurie, pavartoti keliomis reikšmėmis, gali reikšti ir aktyvų, ir savaiminį veiksmą arba ir aktyvų veiksmą, ir būseną (degti, durti, kepti, virti). Jų analizė iš tiesų patvirtina veiksmažodžio „mesti” tyrimo išvadą. Tačiau tam, kad tokia išvada leistų paneigti aptariamąjį leksinės semantikos teiginį, reikia ištirti kad ir tokių veiksmažodžių, kaip dėti, ėsti, laužti, leisti, traukti, versti ir kt., daugiareikšmiškumo ir sinonimijos santykį. Tokie tyrimai dar argumentuočiau patvirtintų ir didelę veiksmažodžių junglumo įtaką leksinei semantikai apskritai.The paper raises doubts concerning a statement of contemporary lexical semantics that the separate meanings of a polysemous word have different lexical semantic paradigms and a different set of synonyms. The object of the research is the semantic structure of a polysemous verb mesti [to throw] and its relations to various synonyms. The research only partly confirms the statement that a polysemous word, when used in different meanings, has a different set of synonyms. It could be assumed that the discussed statement is undeniable only in those cases where valency of verbs used in separate meanings basically differs. Nevertheless, it must be confirmed by semantic structure studies of many other words. However, in this aspect Lithuanian linguistics has so far researched in greater detail only such verbs which, used in several meanings, might denote both active action and self-action or both active action and state (degti [to burn], durti [to stab], kepti [to fry], virti [to boil]). Their analysis actually confirms the conclusion of the research of the verb mesti. Yet, in order this conclusion allows to deny the statement of lexical semantics under discussion, the relation of polysemy and synonymy of verbs such as dėti [to put], ėsti [to devour], laužti [to break], leisti [to let], traukti [to pull], versti [to enforce], etc. should be investigated. These studies would provide more arguments proving a significant influence of verb valency on lexical semantics in general