Possibilities of forgery of gentry documents in the Grand Duchy of Lithuania in the sixteenth century

Straipsnyje yra teigiama, kad istoriniam pažinimui yra labai svarbūs patikimi faktai, kurie gaunami pirmiausiai iš patikimų šaltinių. Taip pat yra pripažįstama, kad greta autentiško dokumento yra svarbūs ir falsifikatai, kurie atspindi specifinę istorinio šaltinio reikšmę. Falsifikato sąvoką yra labai sunku apibrėžti, tačiau svarbiausia yra tai, kad falsifikatu norima suklaidinti. Klaidingi dokumentai taip pat laikytini falsifikatais. Pastaraisiais dešimtmečiais nebereikalo yra pagausėję tyrimų, kurie nagrinėja klastočių teoriją. Svarbiausia tai, kad tyrimuose didesnis dėmesys kreipiamas ne į falsifikatų išaiškinimą, o į klastojimo praktiką. Straipsnyje norima atskleisti bendrą XVI a. LDK bajorijos dokumentų klastočių situaciją, parodyti, kokios buvo susidariusios dokumentų klastojimui sąlygos. Didžiausias dėmesys straipsnyje sutelktas ne į konkrečius falsifikuotus dokumentus, o į amžininkų pateiktus duomenis apie pastebėtas ir užfiksuotas klastotes. Tyrimui naudotas šaltinis – Lietuvos Metrikos teismų knygų ir XVI a. pabaigos pavienių teismų knygų medžiaga. Yra konstatuojama, kad XVI a. LDK didėjant rašytinio dokumento svarbai, daugėjo falsifikatų. Tokie dokumentai buvo išduodami bajorams LDK pavietų teismų kanceliarijose ar surašomi privačiose raštinėse. Dokumentų klastojimui galimybės atsirado dėl LDK kanclerių neveiklumo, mažos kontrolės. Pasitaikydavo, kad bajorai privačiai klastojo dokumentus. Pažymima, kad gauti tyrimo rezultatai parodo tik kai kurias klastojimo tendencijas.The article claims that historical perception requires reliable facts, which are primarily obtained from reliable sources. The author also admits that fake documents are as important as authentic documents are, because they reflect the specific significance of the historical source. The concept of a fake document is very difficult to define; however, the most important thing is that fake documents are aimed at misleading the reader. Inaccurate documents are also considered as fake documents. The number of studies analysing the theory of fakes has increased over the recent decades. The most important thing is that these studies pay more attention to the practice of forgery, and not to the clarification of fake documents. The article seeks to reveal a common situation in the forgery of documents of nobility in the GDL in the 16th c. as well as to demonstrate the conditions formed for forgery of documents. The major attention in the article is focused not on specific falsified documents, but on the contemporaries’ data on identified and recorded forgeries. The source of the research is the material of separate court books of the end of the 16th c. and the court books of the Lithuanian Chronicles. The author claims that with the significance of written documents increasing in the GDL in the 16th c., the number of forgeries was also growing. These documents were issued to noblemen in chanceries of powiat courts in the GDL or produced in private chanceries. The possibilities for document forgery emerged because of the weak control by chancellors of the GDL. There were cases when documents were falsified privately by noblemen. The author notes that the obtained results of the research indicate certain tendencies in forgery