Translation strategies of English legal terms in the bilingual Lithuanian and Norwegian law dictionaries

The aim of the article is twofold: to investigate the legal terminology translation strategies suggested by contemporary researchers and then to perform comparative analysis of the translation strategies employed by the compilers of two English-Lithuanian and one English-Norwegian law dictionaries in translating the English-Welsh legal system terms”.The first part of the article deals with the characteristic features of legal terminology and the issue of equivalency in legal translation. It also weighs the advantages and disadvantages of the four main translation strategies. The second part of the article presents a detailed translation analysis of twelve English-Welsh law terms defining abstract common law terms, specific English-Welsh legal professions and the English-Welsh court names, revealing that different translation strategies were employed in the examined dictionaries.Dėl pastaruoju metu sparčiai augančių teisinių tekstų vertimų apimčių padidėjo lingvistų dėmesys lyginamajai teisės kalbos analizei. Teisės sąvokos ir jas įvardijantys terminai glaudžiai susiję su šalies tradicijomis. Dažnai keliose skirtingose teisės sistemose neįmanoma rasti absoliučių teisės terminų atitikmenų, todėl tenka ieškoti dalinių jų atitikmenų, panašių savo funkcijomis ir tikslais. Be to, kiekviena sistema turi tik jai būdingų terminų, neturinčių net ir dalinių ekvivalentų kitose teisės sistemose. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti teisės kalbai būdingų terminų vertimo strategijas ir išanalizuoti, kurias iš jų renkasi lietuvių ir norvegų žodynų autoriai, versdami specifinius Anglijos-Velso teisės terminus. Analizei pasirinkti V. Bitinaitės „Mokomasis anglų-lietuvių kalbų teisės terminų žodynas“, O. Armalytės, L. Pažūsio „Anglų-lietuvių kalbų teisės žodynas“ ir Å. Lind „Engelsk-norsk juridisk ordbok“. Plačiausiai tarpkultūrinėje komunikacijoje vartojama teisės anglų kalba glaudžiai susijusi su anglosaksų teisės sistema ir jai būdingomis sąvokomis, kurios dažnai neturi atitikmenų romanų-germanų teisės šalyse, pvz. binding precedent, persuasive precedent, ratio decidendi, obiter dicta, equity, equitable remedies, barrister, solicitor, magistrate, stipendiary magistrate ir kiti. Terminams, įvardijantiems tokias sąvokas, vertimo tyrėjai siūlo įvairias vertimo strategijas, svarbiausios iš jų yra šios:1) funkcinio atitikmens pateikimas; 2) formalaus atitikmens (pažodinio vertimo) pateikimas; 3) skolinio pateikimas (termino pavartojimas originalo arba adaptuota forma); 4) aprašomojo atitikmens (trumpo termino paaiškinimo) pateikimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kokias vertimo strategijas renkasi anglų-lietuvių ir anglųnorvegų teisės terminų žodynų autoriai. Anglų-lietuvių kalbos žodynuose pirmenybė teikiama formaliesiems ir aprašomiesiems angliškųjų terminų atitikmenims, pvz., equity – teisingumas; stipendiary magistrate – liet. profesionalus magistratų teismo teisėjas. Anglų-norvegų kalbų žodyno sudarytojai daugiausia vartoja funkcinius ekvivalentus – Norvegijos teisės sistemos terminus, kurių reikšmės tik iš dalies atitinka angliškųjų teisės terminų reikšmes, pvz., magistrate – norv. lekdommer (neprofesionalus teisėjas). Tiek anglų-lietuvių, tiek anglų- norvegų žodynuose taip pat vartojami skoliniai, tačiau skirtingomis formomis. Lietuvių žodynų sudarytojai skolinius visuomet pateikia adaptuota forma, o norvegų žodynų autoriai juos dažniausiai pateikia originalia anglų kalbos forma, pvz., barrister – liet. baristeris; High Court – „High Court“. Žodynų autoriai neretai prie terminų atitikmenų pateikia ir paaiškinimus. Atlikta analizė rodo, kad tokie paaiškinimai labai informatyvūs, nes jie nusako terminų semantikos aspektus, kurių negali atskleisti atitikmenys. Todėl tokie paaiškinimai, straipsnio autorių nuomone, turėtų papildyti visų specifinių terminų vertimus, taip padėdami skaitytojui geriau suprasti teisės sistemos, kurioje vartojamas terminas, ypatumus